pamirštas kambarys

kambarys,
kurio didžiausia
paslaptis - knyga.

joje žmogus
ir dar vienas...

ant knygos ilsis
lelija, kaip lietūs
ant stiklo žiūrintys
gilyn.

mes gulime dviese
dulkėtoj lovoj pamiršti,
o pamenu laikai
atėję buvo,
kai būdavo kartu.

mes niekur neidavom,
o mums atrodė
pasaulį visą apkeliavom
pėstute. gal tom naktim
miegodavom, o gal
ištrūkdavom ieškoti

savo žemės. kaip
sprogstančios
žibuoklės žvilgsnio
išlindusios iš seno bato.