Rašyk
Eilės (72022)
Fantastika (2158)
Esė (1686)
Proza (10315)
Vaikams (2455)
Slam (48)
English (1090)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 10 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







1

”Moteris ir  Žaltys ” 

Pasakotojas:
Ji stovi lietuje,
vis laukdama ir laukdama.
Galbūt lietus nuplaus,
žaizdas veide.
Galbūt  sušildys savo glėbyje.
Jos lūpos suteptos krauju,
Šalta ranka ji braukia ašarą.
Norėtų žengti žingsnį ji pirmyn
Bet nebeturi jau jėgų
ir krenta į asfaltą ji veidu.
Ji žvengė iš savęs, lyg paskutis pjaunamas
žvėris.
Jos žvilgnis tapo aklas.
Nagais ji nuplėšė nuo kaklo kryžių.
Užėjo į kavinę apsipraust,
Paklausius muzikos graudžios,
Susiruošė ji eiti jau  namo.
2
Žaltys:
-Ar jūs viena?
-Ar negalėčiau  aš prisėsti,  čia šalia?
Žaltys vardu aš, o  kaip galėčiau pavadinti jus.....

Moteris:
Dar Žalčio man betrūko,
Koks skirtumas, kuo aš vardu
Nepasiruošusi aš čia bendrauti su Žalčiu,
be to velniop, aš jau skubu.

Žaltys:
O, atsiprašau jeigu išgąsdinau aš Jus...
Esu aš džentelmenas,
Pavyzdingas ir kantrus....
Jūs galit patiketi manimi.....

Moteris:
Gražius žodžius kalbejo jis,
Buvau sustabarėjus lyg žuvis.
Kalbėjo jis apie namus
Kuriuose trūksta vien tik šilumos,
Dėlto nesupratau ko nori jis,
žmonos, meilužės ar varlės šaltos.
Kai mūsų rankos, šokio sukury
susilietė kartu,
Nesupratau jau kur esu
Lyg šokčiau aš su lavonu.

Žaltys:
Nesistebėk!

Moteris:
Pasakė jis, skaitydamas manas mintis.
Žalčių aš giminės esu,
Todėl šaltuoju prakaitu kvepiu.

Kai prabudau aš jau ryte
Gulėjau, Žalčio glėbyje.
Vadinasi begėdiškai atidaviau save...
Susirinkau aš rūbus kuo greičiau,
Ir paskubom link durų jau ėjau.

4
Žaltys:
Brangioji kur gi tu skubi?
Žalčių pily
Dabar jau gyveni.

Moteris:
Ir nuo kada aš patapau tava,
Ar tu galvoji ką  gi tu kalbi,
Su Žalčiu naktį  aš praleidau jau,
Matai,
skirtumas tame, jog moterim aš gimus, o tu  žalčiu.
(nors nakty to nesijautė, keisti dalykai darosi)
Klausyk, gleivėtas šliuže ar kaip tave vadina,
kokiu vaistų prigirdei tu mane?

Žaltys:
Mieloji,
tau pripilti nieko nereikėjo,
buvai tu pasiruošus kai aš atėjau.

Moteris:
Ir  tu pasinaudojai manimi?

Žaltys:
O ne, pati elgeisi lyg gyvatė
kuri ištroškus meilės  taip seniai.

Moteris:
Nesuk man smegenų!
Parodyk man duris greičiau.

Žaltys:
Štai šito, aš kolkas
ir negaliu  jau padaryt.

Moteris:
Paaiškink man, kodėl gine?

Žaltys:
Klausyk atydžiai, ir neburnok.
Žalčiai, mums puota vakar jau iškėlė.
Sužadėtuvių puotą:
Pamanyk!!!

Tu tapsi manąją žmona.
Žaltiene pavadinsiu aš tave,
Gimdysi žalčiukus tu man,
ir būsime darni šeima.
Ir kviesime svečius kasdien,
Gaminsi maistą jiems, nes tu žmona...

Moteris:
Bandau įsivaizduoti aš girtus šliužus,
Turėtu būti linksma man….
Bet tavo,
mažoj galvoi,
jog normalu, kad smegenų nėra.
Klausyk, jokiam žaltyne aš gyvent tikrai nesiruošiu.
Taip, kad pamiršk  vakarienes,
ir tuoj pat atidaryki man duris                 
Ir dar,
Jeigu galvoji,
kad aš gimdysiu
tavo žalčiukus
Geriau jau pasikarsiu aš ant tos lazdos
Gyventi  žalčių pilyje, tikrai ne man.
7
Aš išsimokslinus esu
ir tarp žmonių gyventi aš turiu.

Žaltys:
Kvailos žmonos man ir nereikia,
Dėlto pasirinkau tave,
Bet pamastyki tu dabar.
Mūsų dviejų naktis jau praeity,
Ir tu nešioji žalty jau savyj.
Tu greit pajusi jojo judesius,
Tau krūtys sužibės lyg perlai
Ir liesis pienas upeliukais.

Moteris:
Tu būk prakeiktas žalty nelaimingas.
Tu apgavai mane ir nieko nesakei.
Kad žalčius aš augint turėsiu savyje.
Duok peilį man greičiau,
nurėšiu aš krūtis.
Ir gimda išskaptuosiu aš tuščiai.
Geriau numirsiu nukraujavus čia,
Negu gimdysiu  žalčiukus.

8
Žaltys:
Laikyk liežuvį už dantų,
Neišsižiok, nes atsiraugsi tu Žalčiu.
Nesistebėk jeigu ryte
Iš nosies tau išlįs
Nauja Žalčių karta.

Moteris:
Išvadinau aš Žalty nejautriu,
šaltu ir seilėtu vikšru.
Bet jis atsakė:

Zaltys:
Pasižiūrėki į save,
tavęs jau pusės nebėra.

Moteris:
Negali būti!!!
Meluoji tu.
Rankas ir kojas aš turiu.
Bet tik ištarus šiuos žodžius.
Aš pajutau tampu žalčiu.
Kur buvo rankos, liko tik oda.
Galunės susiliejo man į uodegą.

Žaltys:
Na va, Brangioji,
nėra taip sunku.
Žmogus gi pilnas žaltiškų ydų.
Dar padėkosi man už tai,
kad ne žmogum, o Žalčiu tu tapai.

Moteris:
O Žalty,
dabar prakeikiu aš tave jau amžinai
Ar suvoki, ka tu padarei?
Aš noriu buti žmogumi.
Aš noriu susirasti vyrą,
kuriam galėčiau gimdyti vaikučius,
o ne seilėtus žalčiukus.

Žaltys:
Moterie,
Žmogaus rūšis baisi jau iš vidaus,
Veidmainiai jie ir žudikai.
Turėdami jie viską,
nori dar daugiau,
Ir tik dėl grašio papjauti gali jau.
Žalčių šaly to nebėra.
Santarvėja gyvename mes čia.
Ir  mūsų žmonos pagarboj didžioj.
Kol gimdo mums jos žalčiukus…

Moteris:
O kas tada?
Sugraibot  jas lyg rudens lapus ir padegat?
Aišku, kodėl gi nepašventus čia dažnai
Paskrudintas žaltys, vaidmuo gilus.

Žaltys:
Jo,
liežuvį  tu turi,
gal ir gerai, bet per dažnai ji rodant
gali nudegt
tad būki atsargi.

Moteris:

Na kalbėt, tu man jau neuždrausi.

Žaltys:
Norėjau tik,
kad tu suprastum,
jog tarp žmonių seniai tu žuvus būtum.
Sėdėjimas vienai bare,
malšinant alkoholiu skausmą širdyje,
Tu iš problemų neišeisi niekada.
Bet jei  manai, jog klaidą padariau,
Esi laisva.
Pasirinkimo laisvę, tu gali turėti
visada.

Moteris:
Garbės žodis tu nesveikas,
matai,
laisvę aš turiu.
Žaltys jau mano kraują
siurbia iš vidaus,
ar apie tai tu negalvoji jau.
Mana oda jau padengta žvynais
Ir šliuošti aš bemoku vien tiktai
Ir kam dėkoti man už  tai?

Žaltys:
Gerai, sutarkim taip:
Jeigu per tris dienas
Pajusi tu nostalgiją namams
Aš prižadu paleisti tave pas savus.
Nuimsiu burtus aš visus.
Bet sugrįžimo galimybės tau
atgal nebus.

Moteris:
O ka daryti man su žalčiuku,
kuris jau  kraiposi viduj
ir tyčiojasi iš manęs.
Nebegaliu auginti aš jo tarp žmonių.

Žaltys:
Būtent apie  tai,
aš tau norėjau pasakyt.
Giminė žmonių yra tokia,
negali jie priimti kitokių.
Jie turi savo nuostatas, įstatymus
Visus jie nori sutalpinti i
Sokrato lovą.
Ir jeigu netinki tenai,
lengvai tu būsi išmesta
ir
liksi  vėl viena.


Moteris:
Negąsdink tu manęs,
ir aš taip pat turiu savo paslapčių.
Kurių tu nežinai....

Žaltys:
Ir ka gi tu turi?
Nereik tau būti moterim,
geriau paversiu aš tave žaltim.
Dar padėkosi man už tai,
kad ne žmogum pasilikai,
bet  žalčių motina tapai.

Moteris:
Tu apgavai mane ir
aš tau šito neatleisiu.


Žaltys:
Liežuvį tu turi gyvatės,
(Sau)    tokios dar moters neęsu sutikęs,
dėlto ją išlaikyti privalau.
Man reikia išblaškyti jos mintis,
apie tapima moterim.

Moteris:
(Sau)
Neišpešiu gero aš iš jo,
jeigu burnosiu atvirai.
Gudrumas
yr mano turtas,
kol jis nežino mano
paslapties bereikia man
pabuti meiliasnei.
(Ji prieina apsikabina ji meiliai)
Aš suprantu tave mielas Žalty…

Žaltys:
Norėjau tik, kad tu suprastum,
jog tarp žmonių,
seniai tu žuvus būtum.

Moteris:
Taip žinau, brangusis,
Esu gyvenus aš žmonių
šaly.
Teisybės ten yra nedaug
Todėl nusprendžiau aš dabar,
Pasilieku aš pas tave gyvent.

Žaltys:
Dėkingas tau jog supratai.
Galbūt dabar galėtume
iškelti vestuves?
Ar sutinki tu tapt manoji žmona?
Išgerki ”stebuklingus miltelius” ir
tapsi  Žaltiene.

Moteris:
(Sau)
Sutiksiu su viskuo,
kad tik surasčiau kelią aš prie burtų.

(” Stebuklingu milteliu” gerimo ceremonija)

Kadangi esame abu žalčiai
ir palikuonių susilauksime jau greit
Sakau tau:
Taip aš sutinku
patapti tavąja žmona.
Bet noriu perspėti tave,
charakteris manas neišlengvūjų
Galiu įkasti bet kada
Taip kad, nesimaišyk po kojom
tu man niekada.
Mm, nors kojų aš jau neturiu,
betgi su uodega užrėšti aš galiu.

Žaltys:
O taip charakterį,
aš pažinau
jau tavo,
kai susitikome mes pirmą syk.
Todėl ir supratau jog
puikią žmoną atradau.
Tarpkitko,
kada gi vestuves norėtum tu iškelt?

Moteris:
Brangusis mano tu, Žalty
Esi žadėjas išleisti
tu mane,
savąją šeimą aplankyt .
Jau pilvas krutą į visas puses,
dabar pats laikas grįžti pas savus,
ir atgalios pas tave parskubėt
žalčiuko pirmą saulės spindulį
su tavimi sutikt.

Žaltys:
Mieloji mano tu esi teisi.
Norėčiau duoti tau kaiką,
kad apsisaugotum save.
(jis atnesa tris buteliukus)
Geltonas- virsi žmogumi,
Žalias-virsi tu žalčiu,
Raudonas-tai mirtis
Nesumaišyki jų.
Ir sėkmės,
aš lauksiu jūsų išsiilgęs.

Moteris:
(sau)
Artėja mano laimės dienos,
pagaliau galiu
ištrūkti aš iš šios žaltienos.
Aš prižadėjau jam,
jog žalčiuką gimdysiu
aš pily,
o jis kvailys ir patikėjo.
Nors pilvas remiasi i sieną
man kuo greičiau reik
dingti iš čionai.
-Milteliai su manim kartu, gerai.

Žaltys:
Brangioji apkabink mane,
toks jausmas lyg,
paskutinį kart laikyčiau tave
aš glėbyje.

Moteris:
Nekvailiok, Žalty
Paskutinį kart tu pilvą spaudi,
o vėliau jau džiaugsies
jojo šliuožimu.

Žaltys:
Esi teisi tu,
tai sėkmės ir neužtruk.

(Moters isejimas i zeme)

Moteris:
O, koks grožis čia aplink.
Tiek dienų aš saulės nemačiau,
ir medžiai čia žaliuoja kaip anksčiau.
Ir štai fontanas,
galiu nuplauti aš žaltienos skonį.

Vyras:
(apsimetęs žaltys)
Kodėl gi gerbiamoji
prausiesi tu fontane?
Ar tau pagalbos reik
ar šeip džiaugiesi šaltąja srove. Iš kur tu kilus?
kur tu gyveni?

Moteris:
Koks skirtumas,
aš ten jau negyvenu.

(Moterį suspaudžia skausmai)

Vyras:
Bet jums pagalbos reiks
greitu metu.

Moteris:
O taip,
žalty ruošiuosi aš gimdyt,
tad jeigu nori man padėt,
sukurki laužą didelį.

Vyras:
O kam tas laužas?

Moteris:
Kad galėčiau
nekenčiamą
žalty sudegint aš.
Po to išgėrus stebuklingus
miltelius,

liksiu moterim visam gyvenimui,
nereiks daugiau man šliaužioti.

Vyras:
(kuria laužą, kalba sau)
Ir štai kur tavo paslaptis,
tu šitiek laiko vaidinai.
Dėlto nenori tu tapt žaltiene
Tu nori pasinaudoti manimi
ir tapti zmogumi.

Moteris:
Tau nebūtina čia būti
ir klausyti ju bjauraus šnypimo.
Būk atsargus jų gali būt
daugiau nei viens.


22
Vyras Žaltys: (sau)
Oi kokia jautri tu pasirodo,
bet aš jau pasistengsiu čia pabūt
ir savo žalčiukus apsaugot.

Vyras Žaltys:
O taip, norėčiau
pamatyt.
(Sau)
Juk nekasdien gali
išvysti, kai žudo tavo
palikuonis.

Moteris:
Neleisk pabėgti jiems,
rink juos greičiau ir
mesk į laužą pagaliau.

Vyras:
Renku renku,
ar gi nematai?

Moteris
Pagaliau aš tuščia,
Sudekit jūs žalčiai prakeikti.
Dabar jau laikas
tapti žmogumi.

(nusiima apsiaustą, tampa vėl žalčiu)

Vyras Žaltys:
Tai labas aš sakau
Gal jau nenori tu pažinti
ir manęs.
Gal būt, tu negyvatė dar esi,
bet ir ne moteris.
Tu vaiką nužudyti jau gali
tai tokiu nori tapti žmogumi.
Gyvatė tu, kitokio vardo
neturiu.

Moteris:
O ko tu laukiai išmanęs.
Nuo pat pradžių sakiau, jog noriu
tapti moterim.
Na pasinaudojau tavimi,
ir kas.
Neverk dėl tų sudegusių
žalčių, nelemta buvo
gimti jiems
Esi dar jaunas, bus  ir tu vaikų
kol aš mėgausiuos moteries gyvenimu.

Žaltys:
Kad aš galėčiau tau raudoną
butelėlį atidaryt,
ir giltine pataptum tu.

Moteris:
Vadinasi buvai čia visalaika,
Na ir tiekto
Ir tavo prakeikti šliužai,
sudeginti lauže seniai.

Žaltys:
Nejaugi?
Pasižiūrėki tu pati.
Visi sveiki na ir gyvi.
Gyvate tu,
iš prigimties esi,
bet ne žalčių tu giminės.
Tiek to.
Gyvenk kaip nori tu dabar,
Išgerk geltonus miltelius
ir tapsi tu žmogum.
Štai tavo ateitis.
Sėdėsi tu ir vėl bare,
viena,
su savo vyno taurele.

(bus dar, dar ne pabaiga)
2010-04-13 12:53
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2010-05-14 16:18
Valdovė
Neblogas darbas:)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-22 12:45
Gyvos sielos
nors trupučio šviesos:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą