Žodžiai Mamai

Linkiu, kad pievos, per kurias skrendi Tu drugeliu pavirstų į beribį lauką,
Į lauką, kuriame pražys gražiausios gėlės žemėje visoj.
Kad Saulės spinduliai sudėtų iš gėlių geriausią draugą,
Kuris Tau būtų reikalingas amžinai.
Akyse būtų vien tik jūra, jos ošimas, bangos,
O šypseną sudėtų tūkstantis gražiausių reiškinių:
Daug meilės, džiaugsmo ir beribės laimės,
Kuria galėtum džiaugtis vien tik Tu.
Širdis – ji bus pripildyta svajonių,
Kurios galėtų išsipildyt tik sapne.
Todėl padovanosiu Tau ryškiausia žvaigždę,
Kuri kiekvieną naktį šviestų paslapčia.
Galiausiai aš įdėsiu į rankas tam draugui gėlę.
Ir tai gėlė, kuri išsaugos paslaptis visas.
Ji kartais taps dar panaši į fėją,
Kurios dėka likimas taps daug gražesniu, nei būdavo sapne.