Draugiškumas

(vietomis patariama skaityti neeiliuotai)
Mano draugas nusidažė plaukus. Niekas nepažino, todėl jį nužudė.

Pasiėmiau galvą ir tapu į mišką,
Žvėrelius pašersiu, kurie Žydriui patiko.

O gal runkelių lysvėj
Pakasti kaip trąšą?
Kad bulvės žydėtų.
Jis mėgo,
Blynus bulvinius.


Bet ne geriau aš jo galvą
Donelaičio statulai.
Prisiūsiu, papuošiu ir dar pasijuoksiu

Turėsiu aš draugą tvirtą kaip mūras.

Prisiuvus vos galvą
Ir kūnas atgijo,
Sutraukė man kojas
Ir tarė nuliūdęs.

Gyvenimas ten,
Buvo žymiai geresnis
Suluošinsiu žmogų
Katras gražino į žemę.