Rasa Kuodytė KazielienėKai Tavo delnuose
Mano tuštuma paskęsta
Ir miršta praeitis
Noriu kad paukščiai
Šį pavasarį grįžtų
Ir būtų su manimi
Kai liečiu Tave
Perkūnais keikiasi mintys
O sugrįžimas iš sapnų
Visada toks ne lengvas
Lyg iš pragarų
Kai myliu Tave
Pasaulis nusigręžia
Juk negražu žiūrėti
Tai kas intymu
Unikalu...
2010-04-08
p. s. myliu Tave...
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2010-04-10 00:23
Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-11 13:07
Mute, kokia meilė gali būti unikali, kai jos įrankiai neunikalūs, ir netgi visai būna sunešioti? Ar taip gimsta meilių unikalumas, ar tik perdėtas jų saldumas įgaunantis išlėpusių miesčionėlių aukštinančius, bei banalius šūksnius?
Dauguma čia kalbančių yra neatremiamai teisūs Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-10 09:19
panašu į atvirlaiškį.
kodęl į akis jam to nepasakai? ir lovos reikalai... hmmm. na, tai juk tavo miegamasis... Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-10 00:35
o yra čia ko gėdytis? :o mano nuomone, gražu ir išgyventa... :]
|
  |
©
2001-2024 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |