Peizažas pro mano langą nr.2

Netikrų gėlių sodas
mirusiems džiuginti, tuopos.
Pernykščių krūmų stagarai,
pelkė - ana ten, už kalvos, ant kurios
dūlėja fotelis ir pora
dviračių.
Prisėskim.
Oranžiniai stogai, čia -
pušys. Ten obelys.
Jau sulaukėję. Tvenkinys,
pusiasalyje - dvaras (buvo.
Ten dabar, šalia, sovietinis garažas).
Atrodo, sninga
aptrupėjusio betono dribsniais;
pražysta kerpėm akmenys,
žalčiai, išlindę pasišildyti, užsnūsta
ant minkšto purvo. Ąžuolas -
čia, nepritarsit, bet, manau,
be abejonių ir ilgų raudų
Maironis pasikartų.