Sutiksiu tave baltame rūke...
Per miglos akis į tave pažvelgsiu.
Kuždės svajones užmigęs samanų kilimas,
Kvepės dangumi, žadančiu lietų...
Ką man pasakysi?
Ar papasakosi apie švelnų vėją,
Šokantį jūros plaukuose?
Apie žvaigždes, paliekančias šviesos namus
Ir krentančias į mirtį?
Ar dovanosi žiedą,
Nuskintą paskutiniame magnolijų sode,
Ar šaltą ryto rasą, užgimusią bejausmėj naktyje?..
Paklausčiau, jei žinočiau tavo vardą...
Paklausčiau, jei susitikčiau baltame rūke.


Maraja Citrinuke







