Vėlykų žvakė

Uždegiau žvakę Vėlykų.
Švęstu vandeniu
Suolą kertinį nuploviau.

Ir žaismingoj margučių pintinėn
Sukaišiojau berlynais*
Savo godas.

Rymojau. Vaškas tirpo upėm.
Bangavo viduriu stalo.

Užsnūdau...

Nemačiau kada Kristus
Iš kapo dangun nukeliavo.

Išaušus skambėj „Aleliuja“,
Ir vynas prie lūpų garavo.

Ant stalo aš įžvelgiau burtą-
Tolesnį gyvenimą savo.

                      Berlynai*-visžalis, šliaužiantis, mėlynžiedis augalas.
                                      Dzūkijoj iš jų ir meškauogių lapų pindavo
                                      Vėlykinius vainikus.