Žiemos rytui auštant

Baltas, šaltas sniegas.
Tyluma, giluma.
Trūksta šilto oro,
trūksta saulės.
Viščiukas, kačiukas miega.
Šunelis loja
ir tyla didžiulė.
Pusalkanis vilkas kaukia.
Šaltis - prokuroras, advokatas,
už mėnesienos durų,
savo šleivą, kreivą vairą
į snieguotą debesį įrėmęs,
į gyslotą
upės ranką...

Lyg užšalusi širdis,
motoras dūzgia,
šaltu prakaitu,
ratus, batus aptaško.
Keliuku
į kaimą įsuka,
neramus ir
pusalkanis vėjas.

O, kaimuose,
nei valdžios,
nei vadžių.
Nuo kaktos braukiu -
sniegą, šerkšną.
Mėnesieną suimu,
už atlapų,
už nosies,
patrinu
ranka pakaušį,
ir sudie,
ligi sekančio, melsvo,
skaidraus ryto.