Kitas kaimas Pocelonys

Pocelonys,
Pocelonys,
Puošia kaimą irgi Onos.
Melžia karves, verda pietus,
Be to darbo nėr kur dėtis,
Nes kolūkio jau nėra,
Likus tik plytų krūva

Pocelonys,
Pocelonys,
Ten bučiuojasi ir Onos.
Mielos ir gerutės tampa –
Spraudžia svečią tuoj į kampą,
Nes čionai jei kas užklys,
Tas namų greit nematys.

Pocelonys.
Pocelonys,
Į bažnyčią skuba Onos –
Neša ten ir litą, kitą,
Kad patekt bent į skaistyklą,
Nes be šitokių aukų, -
Negimdys ir jos vaikų...

Pocelonys,
Pocelonys,
Dar gyva ir Marijona –
Vaikų tuziną ji turi,
Bet visus gražiai prižiūri
Ir anūkai septyni –
Bėgs mokyklon tekini

Pocelonys,
Pocelonys,
Mokykla ten dar Smetonos.
Raudonuoja savo stogu,
Bet mokytis – nepatogu.
Netoli yra Daugai,
Tad važiuos tenai vaikai.

Pocelonys,
Pocelonys,
Būtų gera rasti Joną,
Tiktų joms net ir kreivokas,
Tiktų, tiktų – koks čia juokas?
O kai tik žiema ateis,
Miškan malkų kirsti eis...