Tupiu tyliai, maža – tavo kišenėje.
Girtuokiaujantis vėjas prašosi vidun –
paspaudžiu ranka, bet neįsileidžiu.
Kaskart šilčiau – tavo kišenėje,
bet aš sergu,
peršalusi ant laukimo skersvėjo.
Sustingo kojos ir laikas,
pradėjo kalbinti vaiduokliai,
o aš tik klausimu jiems atsakau...
Ar taip ir tupėsiu, tik tavo kišenėje?