Gal per daug stipriai svajoju
mintimis per daug klajoju
žvaigždėm sklidinu rytoju
išdidžiai aklai žygiuoju
Atrandu save žolyne
ten mes žaidėme slėpynių
nusimetus seną kaukę
traukiu tiesiai ten kur laukia
Prieglobstį ten susiradus
ištveriu gūsius tornado
jį įkūnija kuklumas
žemės šiosios paprastumas
Man nereikia to kuklumo
žemės šiosios paprastumo
aš taip trokštu aukščiau kilti
stiprią jėgą apkabinti
Ne per daug giliai viliuosi
logiška mintim remiuosi
žvaigždėm sklidinu rytoju
išdidžiai aklai žygiuoju