-Pradėjai dažytis?
-Iš kur žinai?
-Matau.
-Kur?
-Ten, kur žiedai.
-Ką? Gal gali be tų nesamonių?
-Duotum vaikui bent pažaist truputį.
-Šlykštu.
-Kodėl?
-Ką tik turėjau viziją.
-Kokią?
-Užsičiaupk.
-Kodėl?
-Tiesiog užsičiaupk, gerai?
-Gerai... kai sakai 'užsičiaupk', aš irgi turiu viziją.
-Kokią?
-Negaliu tiksliai to paaiškinti, bet kai sakai 'užsičiaupk', prisimenu jūrą. Vakare, kai vėjuota ir ramu, nėra žmonių, šiek tiek šalta, bangos vidutinės, dangus tamsiai violetinis. Tu pirmam plane, stovi žiūrėdama į horizontą. Tai mano vizija.


arnoldasbaltrunas




