Žydrai suspindo žvaigždės, –
Kaip ir akys, patikėjusios šviesa.
Galbūt ne čia
Ir ne dabar.
Gal tik tada,
Kai pabaiga pataps pradžia:
Naktis pavirs gyvenimo tąsa
Ir nekaltiems, ir bijantiems išeiti.
Išbandymai kančia atvers slėptuvę
Į geidžiamiausią sielos amžinatvę.
O tai, kas rodės blogis, išrasos dangaus spalva –
Teisuolius pažinimo upėn ves nuprausti.
***
Ir nuvilnijęs ašarų lietus prikėlė džiaugsmą:
Jei ne dabar,
Tai kažkada –
Kai pabaiga pataps pradžia...