tą naktį
bambukai nutarė sukilt
prieš žmones
vieni prasmegt panoro skradžiai žemėn
kiti padus
link jūros pasipustė
rytams išsibaigė
lazdelių valgomųjų atsargos
pikti ir alkani
kaip šunes inkštė
supratom
saulei nieko kito nebeliko
kaip vakaruos tekėt
o mūs langinės
pelkėm virto