Su šypsena

Praeis ruduo
ir trobos
įsaulyje išbals.
Miestelis nuo sniego,
balzganas nubus
ir vakaras prisės prie kamino,
kaip retas svečias.

Skraidys snaigės,
šalta, balta žiema ateis,
ir ilgai laikysis -
sniegas, šerkšnas,
lyg vaikiški plakatai,
žiemos užsispyrimai -
viršum stogų,
tvorų švytės,
ir bus jauku,
išnykus melui, purvui.

Praeis žiema -
pirma, antra,
ir trisdešimt žiemų,
praeis,
ir vasaros prabėgs -
snieginais takais, keliais.

Ir atminty,
kaip šulinyje,
pradings tos žiemos,
kurios paliks
tik sniegą, šerkšną,
gilų, juodą liūdesį.

Vaikai, viršum galvų,
po medžiais,
ne saulę,
balioną pririša,
ir sniegą, šerkšną,
beria į akis.
Kaip vagis,
slenku arčiau,
prašau -
pasiimk tą žiemą.

Pati žiemos pradžia -
ar susitiksime,
po trisdešimt vasarų, žiemų.
Ir su šypsena, prisiminsim -
tūkstančius klaidų.