Kitaip...

Matau aš viską atvirkščiai:
Gerus draugus-regiu aš blogus,
Ir tą alyvmedį nutviskusį skaisčiai,
Regiu lyg rūškaną sudužusį ąsotį.

Ir mano galvoje neskamba sodai.
Nečiulba ankstų rytą vyturiai.
Ir ugnyje nesudega rasoti
Lapeliai tuopų, kurias vakar nukirtai.

Mano pasaulį saulė kylą vakare, o leidžias rytą,
Ir taip tik tam, kad nepristigtų šilumos.
Lietaus lašeliai būna gyvsidabriu virtę,
Nuo visą dieną tvyrančios kaitros.

Ir kai atsikeliu ryte po šito sapno
Nesuvokiu kodėl čia taip šviesu.
Ir tik pajutusi tą stebuklingą blynų kvapą,
Suvokiu kur ištikrųjų aš esu.