Velykinė baladė su erotikos elementais

(Iš ūkininko nutikimų)

Velykos baldena į langą,
Dirvonai bemat sužydės.
Viltingai pažiūriu į dangų -
Ar orę jis leis man pradėt?

Atšildė pavasario kiautas,
Plačiuose laukuose dainas,
Pagautas darbymečio srauto
Vykstu į neartas dirvas.

Ant traktoriaus vairo parimęs,
Kelias tik vagas išvariau,
Kai mergšė atbėgo arimais,
Tai aš jai žodelį tariau:

„Negulk mergužėle į vagą,
Netepki bliuzelės baltos,
Jei aistros krūtinėje dega,
Karklynas tegul mus priglobs“.

Išjungiau variklį ir staigiai
Pirmasis dirvonu žengiau.
Už šimto gal metrų jis baigės
Ir aš į žoles nuvirtau.

Virpėjo iš paskos mergužė
Su baltu ramunės žiedu;
Nuo traktoriaus man galva ūžė,
Ar gal nuo arimų kietų?

Jos lieknas šlaunis vos, vos dengė
Sijono siaurutė blaizga
O manosios mintys jau rangės
Tenai, kur kelnaičių nėra...

Glaudžiu ir bučiuoju jai kojas
Ji spaudžias krūtim prie galvos,
Manasis prie josios vyniojas,
Bet plikas jisai – be naudos!

Sutrikusi, netgi prisėda:
„Neduosiu“ – pravirksta jinai.
„Tu neturi sargio, begėdi!
Nereikia bėdos man jaunai?! “.

Nuėjo mergužė rimtuolė,
Vis ašaras šluostė ranka.
Už krūmų davatkos smalsuolės
Stebėjos tokia pabaiga...

Taip baigėsi meilės Velykos –
Nubėgau vėl arti toliau,
Buvau ant jos baisiai supykęs,
Net plūgus įleidau giliau.

Riaumojo plieninis žirgelis,
Net alksniai palinko pliki,
Prakeiksmus siunčiau savo daliai,
Kad taip apsijuokti gali...