Kodėl Tu, Kodėl man, Kodėl apskritai.

Kodėl Tu man kas vakarą nepalinki labos nakties,
O tik nubudęs nepasveikini su saule,
Kodėl Tu nesakei, kad taip skaudės,
Kai atsiklaupęs žadėjai man pasaulį?

Kodėl savam delne laikai Tu mano širdį,
Neleidi jai spurdėt savu greičiu,
Kodėl sakai, kad Myli,
Sakai, bet aš to nejaučiu?

Kodėl kasmet lizdus palieka paukščiai,
Kodėl ir Tu taip išejai,
Nuo šioliai aš bijosiu aukščio,
Tu privertei mane pakilt ir nusileist labai žemai.

Kodėl aš vis tikiu nors neturėčiau,
Kodėl vėl pamiršai ištart „Myliu“,
Kodėl pamiršti negalėsiu,
Kaip šypsenas man dovanojai Tu?

Kodėl Tu man kas vakarą nepalinki labos nakties,
O tik nubudęs nepasveikini su saule,
Kodėl nesugebu sulopyt sau širdies
Ir žvelgt kitu kampu į naująjį pasaulį... (?)