Manasis laikas skuba, –
tavo gi – vėluoja:
Prasilenkia rodyklės įmagnetintam lauke.
Neužkabina dienomis,
tačiau pradreskia naktį
Ir sapnais myluoja arba stingdo tuštuma.
Manasis kelias tiesias, –
tavo gi – vingiuoja:
Skirtingom trajektorijomis sukasi erdve.
Nors spalvomis, garsais ir raidėmis
išlyja šiandien man taip pat,
Kaip tau skambėjo mintyse dar vakar vakare.
Manasis Dievas budi, –
tavo gi – klajoja:
Bet maldos pasiekia Jį tam pačiam krante.
Stiprybės – man,
o tau – dar šansą dovanoja
Ir mudviejų pasaulių nebesutalpina jau delne.