brūkšt

2010 03 30

Degtuko galvutėje –
Susigūžęs feniksas...
Brūkšteli ir įsiriečia
Vienam pasakojimui
Dūmų apibrėžtu stuburu.

Net ir mėnuo turi
Savo kainą, ypač,
Kai laukiesi pirmą kartą.

Sekiau tavo nuotaikas...

Dažnai priglausdavau delną,
Prie iškilusios odos,
Vietoje, kuri užstojo sodą.

(paslapčia džiūgavau, jog
Bent ruošdamasi gimti,
Metei cigaretes ir “Colą“).

Padėdavau galvą ir nutirpusiom
Lūpom šnarėdavau patamsių
Paukščiams. Jie išlaikys paslaptis.
Paklausk vos gimusios,
Ką nugirdo juk įsčios,
Kaip aidas, kaip jūra perlo
Liežuvėlyje. Kartais, kaip
Bežadis bombonešis...

Užpūčiau ir numečiau
Į tirpstantį sniegą...