Po rinkimų vėl rinkimai, po Velykų vėl Velykos

Metai nyksta ir dienos sudyla,
Ir ištirpsta likimai žmonių;
Ugnim naikina, iškerta šilą -
Pasilieka tik aidas verksmų...

Jaunimėlis žiaurus  ir paklaikęs,
Nykumu mūsų žemę užkrės.
Ant kvailybės nesąmonės laikos –
Tikras darbas netenka prasmės.

Fejerverkų kaskados apšviečia
Uniformas tautų „taikdarių“…
Neauginame  rugio nei kviečio -
Vakarai rodo kryptį kelių.

Privatus skriaudžia vis kapitalas –
Savo žemėje esam svečiai.
Niekas jo suvaldyti negali,
Anei rusai, anei vokiečiai.

Brangsta dujos, nafta ir elektra
(Tuoj Iljičiaus lemputės užges),
O platus tasai partijų spektras,
Vis papildo savas kišenes.

Likviduota AE Ignalinos –
Didis turtas visuomenės mūs.
Ir Tarybų valdžios išsigynęs,
Tuščiakalbi, Seime dar pabūk.

Net parduoti valstybę norėtum
Ir, kai kam jau panižo delnai.
Lyg nuo to papilnėtų biudžetas, –
Geriau Seimą nuneštų velniai.

Socialistų per trumpos dar rankos –
Ne jų plaučiams prieš vėją papūst.
Vis didėjančios kainos mums tenka,
Tad nors imk ir balsuok už rusus.

Jau atėjo balanos gadynė,
Staugia kieme pašiurpęs šuva,
Skęsta toj privačioj erzelynėj
„Nepriklausoma“ mūs Lietuva.