Paslaptis

Nedrįsk balsu ištarusi mano vardą pasislėpti tylos šešėly...
Nedrįsk ledinias savo pirštais paliesti auksinį rytmetį...
Nedrįsk valiūkiškai pabėgti, palikusi sidabru apdulkėjusį vakarą raudoti prie mano kojų...
Nedrįsk nusukti savo veido, nepažvelgusi į mane neregio akimis...

Nedrįsk.. - Visa tai įkvepia tikėjimą... tikėjimą tuo, ką turiu...

Neatimk.