Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 11 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Mažas pajūrio miestelis. Vasara. Šaligatviais vaikšto atvykę didmiesčių sumaigyti pavargėliai. Gležni, išsekę, ištroškę jūros, reikalaujantys poilsio, rūpesčio. Ten, didmiesčiuose, beveik metus plušo, paskendę kasdienybės liūne, kol išpampo jų piniginės. Dabar jos pupsi kišenėse, rankinukuose, kol kas neliečiamos; jos laukia, kada didmiesčių pavargėliai prisimins. O tada joms galas - supliukš. Ir vėl atgal į didmiesčių nasrus. Tuščiom piniginėm, bet pailsėję, kupini jėgų, kibs į didelius darbus, kad vieną gražią vasaros dieną, prikimšę tas pinigines, vėlei spruks į pajūrio miestelį.
  Pats vasaros karštis. Pajūrio miestelis pritvinkęs žmonių. Vieno žmogaus jame nėra. Trisdešimt penkerių metų amžiaus vyriškio. Bet ką čia - vienas žmogus. Nežinia, kodėl jo nėra, ko jis atsidūrė didmiestyje ir sėdi ant suolo autobusų stotyje?
  Vyras mato kaip tuščias autobusiukas įrieda į aikštelę, atveria dureles, iš įpročio prie jų pripuola krūvelė žmogelių, lipdami vidun, pasistumdo, sulindę, susėda ir nustemba sutilpę, nė vieno stovinčio.
  Ant suolo sėdintis vyriškis tikrai mato apytuštį autobusiuką, kuris tuoj riedės į pajūrį ir kuriame tuoj sėdės ir tarškės su kokiu keleiviu. Tačiau vyras mato dar vieną vaizdą. Mato moterį. Taip pat tikrai.
  Moteris labai panaši į Pauliną, pamano Klemas. Ji gi buvo „pavergusi“ visus ilgiau miestelyje užtrukusius vyrus.
  Paulina sustojo netoli autobusiuko, paskui pasisukusi, žvilgteli į išvykimų grafiką ir patenkinta sumirksi, kad suspėjo.
  Kai moteris prisėda šalia vyriškio, šis paskęsta prisiminimuose, pamiršęs žmonos žavesį, savo raganėlės pikčiurnišką meilę.
  Įžymaus kurorto „liūtė“ sėdi šalia Klemo ir sklaido laikraštį.
  Kiek metų praėjo po išsiskyrimo? Na, kiek? Kaip sunku vyriškiui atminti. Gal ir nėra ką, na ne, pagaliau vienas prisiminimas, lyg išdygsta prieš akis. Įvykis. Jis labai nereikšmingas. Prasidėjo vieną gražią dieną. Pasirėmę ant tilto turėklų, liūdėjo keli žvejai, smilkindami cigaretės. Žuvys nekibo. Buvo daug beklausinėjančių poilsiautojų. Žvejams teko kantriai atsakinėti. Paulina stovėjo tilto gale ir žiūrėjo į žmonių kūnų pritvinkusį paplūdimį. Ten jos laukė vyriškiai. O vienas vyras, spoksantis į Pauliną, jai neturėjo jokios reikšmės. Moteris galėjo galvoti apie didmiesčių pavargėlius, pasiilgusius rafinuotos meilės, bet mąstyti apie tikrąją meilę, kuri ėmė busti su pirmu žuvėdros klyksmu, tai jau ne.
  - Ko ji klykia? - išdrįso Klemas.
  - Nori ir klykia, - viskas, ką ištarė Paulina. Juk visai nereikšmingas įvykis. Ji galėjo visai nieko nesakyti.
  Moteris nuėjo. Vyras liko klausytis alkanų žuvėdrų klyksmo.
  Tikrai nereikšmingas įvykis. Jo galėjo ir nebūti, vistiek tikroji meilė būtų pražydusi. Ji nušvito, keista, lyjant, kai tiltu, tarytum vaiduokliai slankiojo permirkę žvejai. Gerai kibo plekšnės. Paulina nusipirko kelis kilogramus ir kažkodėl neskubėjo namo. Ji buvo šlapia šlaputėlė, laimingomis akimis, kurias sakytum įsegė vienodai purškiantis lietus.
  Sausutėlis Klemas laukė Paulinos po tiltu.
  Ji tuoj ateis, nešdamasi plekšnes, permirkusi laimingu lietumi, ir jai ne mažiau laimingesnis Klemas ištars:
  - Aš jus myliu.
  Vyras pasakė. Po pasakymo, žliaugiant lietuj, Paulina tvarkė jų vilelę, vakare suko į kibius meilės tvarsčius, giedromis dienomis jie vaikščiojo tiltu ir kalbėjo apie gardžias keptas plekšnes ir gruzinišką vyną.
  Dabar Klemas niekada nebekalba apie plekšnes ir vyną, niekada jo negeria ir nevalgo plekšnių. Dabar jis stiklinėmis maukia konjaką kaip mineralinį vandenį. Dabar jis ne šiaip miestelio gyventojas, o didmiesčių pavargėlių „didelis“ globotojas. Dabar jo ne vilelę, o vilą, žliaugiant lietui tvarko Žana, o giedromis dienomis vaikščiodami tiltu, kalba apie armėnišką konjaką ir lietuvišką mineralinį vandenį.
  Paulina tebeskaito laikraštį.
  Klemas pagalvoja, kad gal ir nebėra Paulinos, įžymaus kurorto „liūtės“, o yra kita, paprastutė moteris, ištekėjusi, auginanti vaikus, paskendusi šeimyniniuose ir kasdieniškuose reikaluose?
  Pirmąkart gyvenime vyras nebenori grįžti į miestelį, prisišliejusį prie jūros, nebenori, žliaugiant lietuj, žiūrėti patenkintas, kaip Žaną tvarko vilą, giedromis dienomis vaikštinėti tiltu ir kalbėti apie armėnišką konjaką ir lietuvišką mineralinį vandenį; jis vėl nori tarškėti apie plekšnes ir gruzinišką vyną.
  Kodėl trisdešimt penkerių metų vyriškis staiga, taip taip staiga nebenori grįžti į miestelį, matyti Žaną, vaikus, papliurpti su kaimynu Pakalniškiu? Kodėl nebenori grįžti į vakarykštį gyvenimą? Bene vakarykštis nebeįdomus? Tik todėl, kad sutiko moterį, kurią mylėjo? Ir to užteko? Gal jis niekada nemylėjo Žanos, o Pauliną?
  Ji tuoj pasikels nuo suolo ir, įlipusį į autobusiuką, nuvažiuos. O ką veiks Klemas? Taip pat įlips? O kas toliau?
  Klemas bjaurisi savimi. Nereikėjo jam pasilikti stotelėje, o įsigrūsti į pirmą autobusiuką, ir viskas būtų kaip buvo: jis mylėtų Žaną, mauktų stiklinėmis armėnišką konjaką, kaip mineralinį vandenį, vaikščiotų tiltu kartu su žmona, klausytųsi kaip žvejai keiksnoja šlykštų orą arba menką žuvų kibimą; grįžę namo rūpintųsi didmiesčių pavargėliais.
  Ar toks gyvenimas neįdomus? Ar su Paulina būtų įdomiau, geriau gyventi?
  Mažas, storas šoferiukas spruktelėja į autobusiuką ir ūmai užveda variklį. Gargaliuojantis motoras pagyvina keleivių veidus.
  Paulina nueina nuo Klemo, įsiropščia į autobusiuką ir atsisėdusi toliau skaito laikraštį.
  Vyras tebesėdi. Gal taip geriau, pamano. Visai nesunku palaukti sekančio autobusiuko, kai namuose mylinti žmona, vaikai, šnekus kaimynas Pakalniškis, vila su pinigingais didmiesčių pavargėliais.
2010-03-24 22:40
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2010-06-07 19:47
Dvasių Vedlė
Pats stilius kiek painokas, reiktų kai kurias vietas patvarkyti, nes neina suprast apie ką ir ką norim pasakyti, bet šiaip neprastai. Lapė teisi - kvepia nostalgija, tokia pavargusia vasariška nostalgija :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-03-29 11:42
Varinė Lapė
Velnias, tada lapė tikrai jau nebežino nieko... Man visai patiko. Kažkoks keistas nostalgiškumas, nepasakytum, kad kažkas kažko ilgisi, bet mintys skausmingai buitinės ir paprastos, paralelė tarp esamo ir buvusio gyvenimo ryški. Gal kūrybine ir raiškos prasme ir nieko gero, bet mintys artimos.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-03-27 14:44
Garso Bangos
labai nuvalkiotas siužetas, labai paprastas stilius išryškina jo banalumą.

1
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą