Sėdėjau ant sofos. Jo bute.
Kol šitaip sėdėjau apsikabinusi kelius ir stengdamasi žvilgsniu aprėpti jo mažą butą, kad kiekviena detalė įsirėžtų į smegenų ląsteles, jis virtuvėje darė kavą.
Basomis kojomis perbraukiau švelnų kilimą. Jis buvo gerokai apgadintas Geišos. Toji švelni ir arogantiška būtybė prisiartino prie manęs ir nedrąsiai apuostė. Tada išrietė kuprą ir besirąžydama suleido nagus man į koją. Staigiai atšokau. Katė sušnypštė ir įsitaisė ant kilimo po stalu. Atidžiai mane stebėjo. Žvilgsniu gręžte grėžė. Lyg sakytų: „Kas tu per įsibrovėlė? Dink iš čia“.
Jos žalios akys privertė nukreipti žvilgsnį kitur. Ant kavos stalelio gulėjo kelių dienų senumo laikraštis, atidarytas ir netgi tuščias cigarečių pakelis bei jo rankinis laikrodis.
Prie televizoriaus stovėjo didelė knygų spinta. Mano namuose irgi tokia buvo. Akimis permečiau knygų nugarėles. Daugiausiai mokslo knygos. Tik viena kita grožinės literatūros. Pas mane buvo atvirkščiai.
-Štai ir kava, -pasakė jis.
Atsisukau. Jis laikė du puodelius su gėrimu. Lėtai prisiartino ir padavė man puodelį. Atsargiai paėmiau ir pasislinkau, kad priimčiau jį šalia. Jis klestelėjo šalia manęs ir gurkštelėjo kavos. Aš tik laikiau apglėbusi šiltą puodelį ir stebėjau tamsų skystį viduje. Pasišlykštėjau savo atvaizdu pasirodžiusiu ant paviršiaus. Gurkštelėjau. Skanu. Visai kaip namie.
Jis atsisuko į mane. Jaučiau.
Baigėm gerti kavą.