Banalu, bet man aktualu

Bedugniam veidrody stebiu save...
Drumstas vanduo, bet sąžinė rami.
Kai kažkoks keistas jausmas apima mane,
Tik tada supranti, kad nemiegi...

Plačiau atveriu akis-
Ką mano vidinis balsas pasakys?
Va, čia tai neapgausi savęs,
Kai giliau apžvelgsi kertes...

Išorė tikrai puiki.
Ir tai tau džnas pasakys.
Vidus, kadais, buvo iššluotas švariai,
O kiek gi šiukšlių prisirinko taip greit?!

Baugu pasidaro tikrai!
Kada sutvarkysiu aš visa tai?
Nuo kurio kampo pradėti? -manai...
Bet, kai iššluosiu, balsas nekaltins visai.

Todel, pagriebus šluotą naujausią,
Mojuoju iki tol kol pavargsiu...
Matau, sekas puikiai-
Pagaliau, vėl bus švarūs namai!