Pulkelis žvirblių tūpė kortom lošti,
Tik temstant nesuskaito jau akių.
Ištraukė burtus, snapelius nušluostė.
Užmigt nuo erzelynės negaliu!
Bet va, sezonas katinui medžioti:
Įlipo medin ir ilgai stebės.
Užsisvajoja: - Reikia išsižioti...
Gal pats riebiausias į nasrus įlėks?
Tik nuo čirškimo baigia išprotėti. –
Net letenom užsikemša ausis.
Kepurę stveria ir apsiaustą, skėtį.
Triukšmautojus gal jais apdumt pavyks!
Laimikui pasičiupti geras būdas…
Jei žvirbliai iš kantrybės vėl išves,
Patrauks į svirną revizuoti grūdus.
Tąkart jau ir vienos pelės užteks.