Rašyk
Eilės (72022)
Fantastika (2158)
Esė (1686)
Proza (10315)
Vaikams (2455)
Slam (48)
English (1090)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 5 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







skiriu Nidai

Martynas
Margarita
Mokytoja
Eufrozija
Hilda
Žygūnas
Meistras
Lenkas
Mergaitės, asmens sargybiniai ir kiti kaimo gyventojai.


Girdisi sprogimai ir šaudymas. Tamsoje blykčioja salvės ir prožektorių atšvaitai. Įsišviečia avanscena, joje surėmę nugaras sėdi Martynas ir Margarita.

Martynas. Kažkur vėl kariauja.
Margarita. Kaip gražu. Kaip Naujų Metų naktį.
Martynas. Nekenčiu karo.
Margarita. Tikrai, kiek vyrų žūsta.
Martynas. Nenoriu tavęs prarasti, neįsivaizduoju savęs žuvusio.
Margarita. Tu nežūsi, juk tu su mumis.
Martynas. Taip, tikėkimės taip bus visada, bet kartais įsismelkia baimė – o jeigu vieną kartą mane suras?
Margarita.  Nemanau, juk iki šiol viskas buvo gerai?
Martynas. Taip, bet anksčiau buvo lengviau apsimesti mergaite, paskui bus vis sunkiau ir sunkiau.
Margarita. Aš nenoriu, kad tu galvotum apie tai, kas dar nežinia kada bus. Tu ir dabar esi gražus kaip mergaitė.
Martynas. Žinau, bet ... ai, tiek to. Kas bus, tebūnie. Aš jau turėsiu eiti, mama barsis. O ir šaudo pavojingai arti.
Margarita. Kur tau, už kokio kilometro. Na koks tu vyras, Marčiau, eini namo su vaikais.
Martynas. Mama, tu žinai ją.
Margarita.  Taip, žinau. Žiūrėk, palydovas skrenda.
Martynas. Aha, į Mėnulį.
Margarita. Argi? A, taip, šitas vienuoliktos valandos japonų. O ten – rusai į Marsą, matai – ten kairiau.
Martynas. Ne, tai lenkai, rusai po dvyliktos skrenda. Va, sprogo. Lenkai visada taip – kas antras palydovas ore sprogsta, nemoka gaminti, išvis jie nieko dorai nemoka. Aš tai su jais jokiu būdu neskrisčiau.
Margarita.  Martynai, girdi?
Martynas. Ką? Čia bombos sproginėja.
Margarita. Ne, Martynai, tarp bombų, girdi?
Martynas. Nu.
Margarita.  Man regis, žygūnas bėga, septynmyliais.
Martynas. Ne, čia geležinkelis.
Margarita. Geležinkelis greičiau dunda, čia žygūnas, dabar aiškiai girdžiu.
Martynas. Tiksliai, tuoj bus čia, einam į vidų, reikia Mokytoją kelti.

Abu nubėga į sceną, kurioje įsišvietus yra baleto šokių salės ir kartu kavinės su baru ir dviem staliukais patalpa. Prie pianino sėdi Eufrozija  ir skambina. Burnoje ilgas kandiklis su rūkstančia cigarete.

Martynas. Eufrozija, kelk Mokytoją, Žygūnas atbėga.
Eufrozija  (gurkšteli vyno iš taurės ir užsitraukia dūmą). Nenumirs, palauks.
Margarita. Tu baik juokauti, čia reikalas gal rimtas. Manai šiaip sau naktį belsis pas mus? Kelk namus.
Eufrozija. Gerai jau gerai, be panikos. Taip, imam akordą (ir sutrenkia Bethoveno penktos simfonijos pirmus taktus) . Pakartojam (kartoja kitoj oktavoj) , ir dar sykį (sugroja). Viskas, daugiau nebus, jei atsikels, tai atsikels, eikit ... (Ir pasiėmusi  nuo pianino butelį vyno išeina)

Išeidama susiduria su besirenkančiomis merginomis ir mergaitėmis. Paskutinė įeina Mokytoja.


Mokytoja. Kas per triukšmas? Kodėl nemiegate?
Martynas. Žygūnas atbėga, jau čia pat, negi negirdit?
Mokytoja. Girdim, nereikia mūsų mokyti, mes ir nemiegojom, a ne?

Visi atsako: Taip.

Žoržeta. Girdėjom.
Bridžita. Nemiegojom.
Nerodita. Galvojau, kad bombarduoja.
Loreta. Kaip išsigandau.
Matilda. Aš pirma išgirdau.
Prozerpina.  Aš tik  užsnūdus buvau.
Evelina. O aš tai ne.
Izolda[/b. Tu miegojai, nemeluok.
[b]Evelina
. Ot ir ne, tau pasivaideno.
Salvinija. O aš net nebuvau atsigulus.
Mokytoja. Ša. (Visi nutyla).

Tyla, tik girdisi Žygūno garsėjantis kojų trypimas. Pagaliau jis įgriūna į sceną ir krenta ant grindų.


Mokytoja. Kas čia dabar? Ko jis guli?
Martynas. Turbūt pavargo.
Žygūnas. Taip, aš mirštu.
Margarita.  Jis miršta.

Visi: miršta. miršta? miršta... miršta!

Žygūnas. Turiu pranešti...
Mokytoja. Palauk, įstatymą žinai – pirma turi sušokti, tik po to reikalai. (Skelbia kaip koncerto pranešėja) Prisistatymo šokis. Ką šoksi (pašnibžda Žygūnui) ?
Žygūnas. Mirties šokį.
Mokytoja. (iškilmingai) Mirties šokis, (sau) pažiūrėsim. Muzika. (Pauzė) Eufrozija, kur tu?
Žygūnas. Ar negalima būtų greičiau, man jau galas?
Mokytoja. Nieko, pakentėk, tuoj surasim. Nubėkit kas nors...
Eufrozija  (įeidama) Girdžiu, aš čia.
Mokytoja. Ką mes turim apie mirtį?
Eufrozija. Oi, daug.
Mokytoja. Tai greičiau ką nors trumpo, juk matai žmogui blogai.

Eufrozija  pasideda butelį ant pianino ir užgroja Bethoveno devintąją simfoniją (Mokytoja paklausia Eufrozijos: čia apie mirtį? Eufrozija: čia apie džiaugsmą numirus. ), visi gieda choro partiją:

Freude, schöner Götterfunken,
Tochter aus Elysium,
wir betreten feuertrunken,
Himmlische, dein Heiligtum!
Deine Zauber binden wieder,
was die Mode streng geteilt:
alle Menschen werden Brüder,
wo dein snafter Flügel weilt.

http: //www. youtube. com/watch? v=sqtZ_c3cyhE

Žygūnas tuo metu  efektingai  sušoka savo šokį. Tada krenta vėl ir taria:
Sudie.

Mokytoja. Ei, palauk, o žinia? Ko tu čia atsibeldei?
Margarita. Jam visai blogai, gal iškviesti greitąją?
Žygūnas. Kol ji atvažiuos, manęs jau nebus, geriau nekvieskit.
Mokytoja. Tai žinią, žinią sakyk greičiau.
Žygūnas. A, žinią... pala, pamiršau. Ai, Meistras atvažiuoja...
Martynas. Meistras? Kada?
Mokytoja. Sakyk kada? (Žygūnas nejuda)
Margarita. Per veidą jam gerai užvožkit, gal atsigaus. (Mokytoja jį daužo, bet Žygūnas jau miręs)
Mokytoja. Veltui, nėra jau jo. Matyt, labai pavargo, be to  senas buvo. Išneškit. Taigi, atvažiuoja Meistras. Einam miegot.

Tamsa. Vėl šaudymai, sprogimai ir prožektorių šviesos. Po pauzės  sugieda gaidys, šaudymai nutyla, subaubia karvė, suloja šuo. Rytas.
Įsišviečia scena ir į ją įeina Eufrozija  su trimitu rankoje. Trimituoja.
Sueina mergaitės ir Martynas. Visi sportine apranga. Bendras šurmulys, kaip turguje. Galima naudoti šį tekstą:


Labas
labas
Martynas. Sveikos.
Loreta. Ei, Martynai!
Salvinija. Kaip miegojai?
Dezdemona. Žinai ką sapnavau? Tą Žygūną, kad staiga jis prisikėlė. Prisikėlė ir pasakė: niekada nemačiau tiek daug gražių mergaičių. Aš taip susijaudinau, jis visą laiką žiūrėjo į mane, tik į mane, o sakė, kad nematė tiek daug mergaičių. Bet kodėl tada jis žiūrėjo tik į mane, a? Kaip tu gali tai paaiškinti?
Tangovita. ... man tai jo gaila buvo... sakiau greitąją kviesti... Gaila nemoku dirbtinio kvėpavimo, mačiau per televizorių kaip daro, tai ten reikia bučiuotis, bet kaip bjauru būtų tokį senį bučiuoti. Kad Martyną, tai sutikčiau, bet Martynas nemirs.
Matilda. Aš tai neišsimiegojau. Visą laiką girdėjau šaudymą. Ir ko jie šiąnakt taip ilgai kariavo? Juk būdavo vidurnaktį baigia. Jie aiškiai pažeidinėja tarptautinius susitarimus, kad žmonėms būtinas poilsis.
Izolda. ... visą naktį kalbėjo: ar tu mane myli? Ar tu mane prisimeni? Aš neiškenčiau ir vieną sykį pasakiau – myliu myliu, duok miegoti. Tada ta atsisėdo, atsisuko į tą pusę, į mane, vadinasi, ir užbliovė, bet taip garsiai, lyg aš jai ką blogo būčiau padariusi. Aš gi nieko.
Prozerpina. Bet kaip sunku buvo keltis, šoną nuguliau, tai taip nutirpo, kad galvojau jau geriau ant manęs vandens užpiltų.
Evelina .... o tau taip nebūna? Man pirmą kartą atsitiko, kelnaitės kruvinos, nežinojau ką daryti. Iš Neroditos spintelės švarias paėmiau, ji dar nematė.
Nerodita. .... paskui nusirito nuo stogo... nebūtų išgelbėję...
Malvina ... gal tik ryt, kas čia žino. Bet gali ir šiandien. Kaip jau aš nemėgstu tų meistrų, buvo prieš du metus vienas, toks pasipūtęs, apėjo, apžiūrėjo, pačiupinėjo, lyg karvę pirktų, ir išvažiavo be nieko.
Salvinija ... manęs tai neims tikrai... Gali Martyną pasirinkti. Martynai, ar eisi, jei tave išsirinks?
Loreta. Martynai, o kurią tu imtum? Margaritą? Nebūk nuobodus, imk mane. Ar aš tau nepatinku, ką? Gerai įsižiūrėk. Margarita, atiduok jį man.
Žoržeta.... sakė, kad lenkų, bet aš abejoju, lenkai tiek nebūtų nuskridę. Mano mama kažkada pažinojo vieną lenką, tai po trijų dienų nuo jo pabėgo, nes jie net indų susiplauti nemoka.
Bridžita... taip smirdėjo, kad pamaniau ji apsivėmusi. Tada atidariau langą, o lauke toks šviesos stulpas nusileido į vidurį kiemo, nu sakau, vėl kokie marsiečiai  atsibeldė. Bet paskui viskas dingo. Gal man pasivaideno? Viskas, pasakiau, daugiau grybų prieš naktį nevalgysiu.

Įeina Mokytoja ir užrinka: Ša. Apšilimas.

Visi stoja prie buomo ir sinchroniškai atlikinėja pratimus. Pratimai turi būti gražūs, įvairūs ir ganėtinai sunkūs.
Prie pianino Eufrozija  su mineralinio buteliu. Prie jos prisėda ir Mokytoja. Abi užsirūko.


Eufrozija. Kaip galvoji, kada atvažiuos?
Mokytoja. Aišku, šiandien. Žygūnas nebūtų taip plėšęsis, jei tie neliptų jam ant kulnų.
Eufrozija. Tiksliai, gaila, senuko. Iš kur jis atbėgo, kaip galvoji?
Mokytoja. O velnias jį supaisys, matyt, iš kažkurio gretimo rajono. Meistras gal kiek užtruko, kol apžiūrinėjo kitus kaimus, o tas, žygūnas, reiškiasi, lėkė per visus pakeleivingus kaimus, kol pas mus užsibaigė.
Eufrozija. O tai gal gali iki mūsų ir neiti, jei kitur nuotaką sau susiras?
Mokytoja. Gali, bet žinai gi – kituose kaimuose jis nieko gero neras, tik pas mus gražiausios lelijos žydi.
Eufrozija. Taip, išskyrus mane.
Mokytoja. O palauk, gal tave kaip tik pirmą ir išsives.
Eufrozija. Nušnekėjai, dabar kai nuo šešiolikos jau gali vesti, ims matai mane, kai man dvidešimt treji?
Mokytoja. Ta pataisa tai tikrai – nesąmonė. Ir blogiausia, kad ir Martyno jau negalėsime nerodyti, kaip anksčiau. Dabar jam šešiolika ir turės šokti su visomis.
Eufrozija. Iš tikro tai ta Hildė pridirbo mums problemų.
Mokytoja. Taip, bet aš ją suprantu, norėjo ji tą vaiką pasilikti, tiek ilgai negalėjo pastoti ir staiga vaikelis. Tik gaila, kad berniukas.
Eufrozija. Bet nevyriškas jis man, kiek bežiūriu – na, mergaitė ir tiek.
Mokytoja. Iš kur jis bus vyriškas tarp moterų augęs? Pajudam, pajudam netinginiaujam. Aukščiau koją, palaikom, dar,  ilgiau.  Va šitaip. Dabar sušoksim pradžią iš „Gulbės“. Visi pasiruošiam.
Eufrozija. O mes pasiųsim žygūną?
Mokytoja. Manau,  nereiks. Jaučia širdis, kad  Meistras čia rinksis. Muzika! Pradedam.

Mergaitės ir Martynas šoka Sen-Sanso „Gulbę“. Šokį reikia paruošti labai profesionaliai.
http: //www. youtube. com/watch? v=9jiGjVQltH8


Eufrozija.  Jis gražiai šoka, bet kaip paslėpsi jo vyriškumą?
Mokytoja.  Ką nors  sugalvosiu. Gerai, baigiam, visi praustis.
Eufrozija. Atėjo jo motina.
Mokytoja. Kviesk.  Sveika, Hilda. Jau girdėjai?
Hilda. O kaipgi, dėl to ir atlėkiau.
Mokytoja. Oi nereikėjo tau jo klastoti tada, nereikėjo.
Hilda. Pati žinau, klaidą padariau, o ir neklauso dabar manęs, namo negrįžta, bet tąkart labai sunku buvo skirtis, tu juk žinai.
Mokytoja. Žinau, Hilda, tik grėsmė dabar ant viso kaimo kybo. Įsimylėjęs jis Margaritą, todėl ir namo jo netraukia. O tu ką manei, kad visada į jį teises turėsi? Pamiršk, jis jau jaunuolis, jam kiti dalykai rūpi.
Hilda. Nieko gero nėra iš tos meilės. Tu pati ar ilgai laiminga buvai Meistrų mieste?
Mokytoja. Neilgai, bet taip nutinka beveik visoms Meistrų moterims.
Hilda. Taigi, aš nors ir nebuvau ten, bet ir ačiū dievui, kas iš tos našlystės, prisiriši prie žmogaus, o jis jau ir nukautas. Jau geriau kaip man - vaiką padarė ir ačiū už tai, nei labas, nei viso gero.
Mokytoja. Bet vistik aš net penkerius metus gyvenau Meistrų mieste, tai nepalyginti geriau nei čia.
Hilda. Tai ko nelikai, ką?
Mokytoja. Tuo metu nenorėjau antrą kartą tekėti, o be to, čia skubiai reikėjo mokytojos, tai ir grįžau.
Hilda. Pagelbėk, Marija, sugalvok ką nors.
Mokytoja. Nesirūpink, eik namo jau pagalvojau.
Hilda. Kad dievas tau padėtų.
Mokytoja. Palauk, Hilda, o šokis?
Hilda.  Ir man?
Mokytoja. O kaipgi. Muzika!
Hilda. Pribaigsi tu mane Marija.
Mokytoja. Geras šokis niekam nepakenkė.

Abi šoka Bize “Karmen” Habanera.
http: //www. youtube. com/watch? v=FP4lJPdVaJE&feature=related
Tuo metu įeina Meistras su dviem palydovais. Kurį laiką žiūri, po to paraginti moterų įsijungia į šokį. Kai baigia šokti su moterimis,  Meistras:
 

O dabar pažiūrėkit, ką mes jums paruošėm, mielos ponios

ir  vieni  sušoka  pagal Ed. Grygo muziką iš “Pero Giunto” -  „Kalnų karaliaus oloje“.   
http: //www. youtube. com/watch? v=Thf3iohR-3w&feature=PlayList&p=DD5A208F2B2C4137


Moterys: Bravo, labai gražu!
Meistras. Ačiū.
Hilda. Na aš jau eisiu.  (išeina)
Meistras. Mes atvykome inventorizuoti jūsų kaimo žmogiškuosius išteklius.
Mokytoja. Oho.
Meistras. Jūs, kiek žinau, šio kaimo vyresnioji?
Mokytoja. Taip, mokytoja.
Meistras. Norėčiau pamatyti registracijos knygą. Ačiū. Gyventojų, matau, daug neturite.
Mokytoja. Ne, kaimas mažas.
Meistras. O, matau tinkamą berniuką.
Mokytoja. Ką tokį?
Meistras. Heliosforą.
Mokytoja. Bet jam tik šešeri!
Meistras. Negi nežinote, kad dabar surenkami berniukai nuo penkių metų?
Mokytoja. Neprisimenu tokio nurodymo. Bet gi jie dar labai maži.
Meistras. O, varge! Kuo anksčiau berniukai bus atplėšti nuo mamų, tuo lengviau apsipras būsimam tikro vyro gyvenimui. Tokia dabar edukacinė politika, nes mane kai paėmė septynerių metų, pamenu, buvo labai liūdna, per daug buvau prisirišęs prie mamos. Taigi, Heliosforui bus tik geriau, kad mes jį kuo anksčiau išsivesim.
Mokytoja. Mama bus labai nelaiminga.
Meistras. Priešingai, ji didžiuosis, nes jos sūnus turės šansą tapti meistru.
Mokytoja. Ką gi, berniukas bus paruoštas. Gal pageidausit užkąsti po kelionės?
Meistras. Taip, bet pasirūpinkite dar parodyti mums merginas, tinkamas santuokai.
Mokytoja. Jūs nevedęs?
Meistras. Dar ne, nespėjau, būtų įdomu pasižvalgyti.
Mokytoja. Turime tikrai pasiruošusių santuokai moterų.
Meistras. Mane domina merginos nuo šešiolikos iki . . . tarkim,  dvidešimt dviejų.
Mokytoja.  Šešiolikos gal kiek per jaunos. . .
Meistras. Visai ne, meistrų taryba nutarė, kad šešiolikos metų merginos jau tinkamos santuokai.
Mokytoja. Taip, bet. . .
Meistras. Nereikia bet, tiesiog parodykite tas merginas:  Bridžita, Margarita, Nerodita, Tangovita ir taip toliau. Manau šokius jos yra paruošusios?
Mokytoja. O kaip gi, juk tam aš čia ir esu.
Meistras. Tai puiku, o dabar mes pailsėsime ir užkąsime savo kambariuose. Rodykit kur eiti.
Mokytoja. Prašom čia.

              Abu išeina.

Margarita.  Tu girdėjai?
Martynas. Jei jis užsimanys tavęs, aš jį užmušiu!
Margarita. Kaip tu jį užmuši, jis su apsauga.
Martynas. Vis tiek tavęs neatiduosiu!
Margarita.  Mes negalime pasipriešinti sistemai, vienintelis dalykas kuris mūsų galioje, pasirodyti nepatraukliai.
Eufrozija. Gana šmirinėti pirmyn atgal. Laikas ruoštis šokiui. Pakviesk merginas. Tu, Martynai, pasilik. (Margarita išeina.) Galiu tave paslėpti, tau nereiks rizikuoti. Mes kartu pabėgsim, turiu saugią vietelę. Turi apsispręsti, tu man seniai patinki, stebiu tave.
Martynas. Bet aš myliu Margaritą!
Eufrozija. Margarita tavęs neišgelbės. Tau reikia manęs. Manai meistras nepastebės, kad tu vyras?
Martynas. Man sunku apsispręsti, tu miela, bet. . .
Eufrozija. Ne laikas dvejoti, bėgam, Martynai!

Ne! suklinka įbėgdama gulbė.
Ne! sušunka kita,
Ne! Martynai, trečia ir t t.

Gulbės atplėšia Martyną nuo Eufrozijos  ir prasideda šokis, kurio siužetas yra: Martynas linksta į  Eufroziją, ji nusigręžia ir akomponuoja pianinu (rekomenduoju Mocarto “Turkų maršą“), 
http: //www. youtube. com/watch? v=rrk-zuuc77U
gulbės atitveria juos, stumia tolyn nuo vienas kito ir galų gale visos  meilinasi Martynui. Martynas pagaliau priima jų meilinimąsi ir mėgaujasi juo. Gulbės iškelia jį ant rankų ir tada įeina Meistras.


Meistras. Taip ir galvojau, kad čia kažkas negerai, pernelyg jau paslaugi man pasirodė ta mokytoja. Kur ji?
Mokytoja. Aš čia Meistre.
Meistras. Kodėl slėpei nuo manęs šį jaunuolį?
Mokytoja. Aš neslėpiau, Meistre, ketinau jį parodyti. Jis pernai atklydo iš kažkur, buvo sužeistas, prarado sąmonę, o paskui nebeatminė kas su juo nutiko. Aš manau, jis iš meistrų tarpo, pažiūrėkit koks stotas, kokia eigastis, tik gal per jaunas.
Meistras. Taip, per jaunas. Iš kur tu?
Martynas. Aš nežinau, pone.
Meistras. Nežinai?
Mokytoja. Jis buvo netekęs sąmonės, vos jį atgaivinom. Bet veltui laiko čia neleido, gal norite pamatyti kaip jis šoka?
Meistras. Būtų įdomu, tik kodėl jis mergaitiškais rūbais, ar neketinote mūsų apgauti?
Mokytoja.  Na ką jūs, tiesiog kitų rūbų nebuvo.
Meistras. Taip, jis iš tiesų skaistaus veidelio, nebūtų nuostabu, jei ir neatskirčiau jo nuo mergaičių. Ką gi, mes aprengsime jį kaip dera, kad žmonės jo nesupainiotų, nuveskite į mano kambarį ir perrenkite. Jis važiuos su mumis ir ten bus išsiaiškinta, kas jis toks.
Eufrozija. Aš jį nuvesiu.
Meistras. Gerai, o mes pažiūrėsim jūsų merginų pasirodymą.
Mokytoja. Bet kol kas nėra kas akomponuoja.
Meistras. Muzikos kol kas ir nereikia. Čia visos to amžiaus, kaip ir prašiau?
Mokytoja. Taip, visos.
Meistras. Jos mielos. Pasisuk dešiniau, gerai, o tu - pakelk veidelį, aukščiau, taip, įdomu, keturios akys – labai praktiška, mhm, pasakyk aaaaa - trisdešimt keturi dantys, oho, tai taip reta šiais laikais, įdomus atvejis. O čia kas per stebuklas? Kaip gyvas tokio grožio nemačiau. Kuo tu vardu?
Margarita.  Margarita.
Meistras. Margarita? Meistras ir Margarita, kažkur girdėjau šį derinį. Galit palikt mus vienus.
Mokytoja. Deja, ne, jūs gi žinot, ji dar. . .
Meistras. Aš pasakiau palikti mus vienus, ar dar yra klausimų?
Mokytoja. Ne, mes išeiname. Eikime, eikime, mergaitės.

Meistras apeina ratu Margaritą ir sutrepsi kulnais ritminę frazę, Margarita atsako tuo pačiu. Kurį laiką jie taip pasikalba kojomis, po to Meistras tarp frazių jos klausia:

Nori pamatyti Meistrų miestą?

Margarita. Ne.
Meistras. Kodėl?
Margarita. Man ir čia gerai.
Meistras. O tu pasipūtusi.
Margarita. O jūs per senas merginti mane.
Meistras. O aš vis tiek tave išsivešiu.
Margarita. Prieš mano valią? Argi tai teiks jums džiaugsmo?
Meistras. Aš įpratęs, kad man paklustų. Iki šiol buvau užsiėmęs valstybės reikalais, todėl tik dabar suskubau savim pasirūpinti. O gal tu esi įsimylėjus tą bernioką?

Įeina Mokytoja.

Mokytoja. Akompaniatorės nėra.
Meistras. O vaikinas?
Mokytoja. Jo taip pat nėra.
Meistras. Niekšai, pabėgo. Mikliai mane apsuko. Kur buvo mano akys? Už tai jūsų kaimas bus nubaustas. Sargyba!
Mokytoja. Pasigailėkit, Meistre, kuo gi kalti kiti?
Meistras. Sukvieskit čia visus.

Sueina visi.

Meistras. Aš esu meistras, jūs žinote. Vienas jūsų vaikėzas niekingai pabėgo, todėl nusprendžiau atimti iš jūsų visų tas maisto atsargas, kurias buvote atsidėję žiemai.
Margarita. Nereikia, nebauskit kaimo. Mainais aš laisva valia važiuosiu su jumis į Meistrų miestą ir būsiu jūm žmona.
Meistras. Ką gi, tai jau yra žingsnis link susitarimo.
Mokytoja. Margarita, kodėl tu taip aukojiesi?
Margarita. Martynas juk paliko mane,  pabėgo su Eufrozija. Aš girdėjau, kaip ji jį viliojo. Jis mane išdavė.

Įlekia Martynas.

Martynas. Margarita, ne, aš neišdaviau tavęs, aš neatiduosiu tavęs šiam seniui.

Martynas sugriebia asmens sargybiniai ir pradeda jį talžyti kumščiais į pilvą. Mergaitės-gulbės agresyviai artinasi prie Meistro, po to apsupa sargybinius ir šoka  šokį pagal R. Štrauso „Also sprach Zarathustra”:
http: //www. youtube. com/watch? v=YvDZSfhvMtU,
per kurį sargybiniai virsta gulbėmis. Šokiui pasibaigus ir ratui atsidarius sargybinių nelieka, vien gulbės.
Meistras lengvam šoke.


Meistras.  Kelkis, vaike. O dabar pasakyk man tiesą – kas tu esi?
Martynas. Aš gimiau čia ir mano mama neatidavė manęs į Meistrų miestą, bet prašau jai atleisti.
Meistras. Man patinka tavo narsa ir nuoširdumas. Dar man patinka ši mergina. Aš manau, tu esi jos vertas, ir aš padarysiu iš tavęs meistrą.
Mokytoja. Šlovė Aukščiausiąjam. Ačiū, Meistre.
Margarita. O aš?
Meistras. Jūs gi mylit vienas kitą, tai ir vyksit kartu su manim į Meistrų miestą. Bet gal ir man atsiras čia prijaučianti siela? Nesinori grįžti tuščiomis.
Eufrozija (nepastebimai įėjusi). Aš, Meistre. Taip noriu pamatyti Meistrų miestą, visada apie jį svajojau. Ar imsi mane kartu?
Meistras. Kodėl gi ne, tu miela.
Mokytoja. Mes liksim be akompaniatorės.
Eufrozija. Neilgai, vis tiek atsiras, kas groja.
Mokytoja. Sėkmės tau, Frozi. O dabar atsisveikinimo šokis.

Įeina susipainiojęs parašiute Lenkas.

Lenkas. Psiakrew. Kažkokie avigalviai mane pašovė, kai skridau į Marsą. Prakeiktas karas.
Martynas. Tikrai, aš irgi jo nekenčiu.
Meistras. Na, negali taip kalbėti, nors... man jis irgi atsibodo.
Margarita. Tai jūs iš to palydovo, kuris vakar sprogo?
Lenkas. Taip, jau buvom pusiaukelę pasiekę, kai pramušė kuro baką.
Mokytoja. Ar daug keleivių buvo? Kas dar išsigelbėjo?
Lenkas. Niekas. Laive buvo tik vienas parašiutas. Taupymo programa, krizė, kad ją kur galas. Penkiolika keleivių žuvo, tegul bus šventa jiems atmosfera.
Mokytoja. Ką darysi, gyvenimas reikalauja aukų, bet šokis vis tiek yra privalomas. Jūs kaip svečias galit užsakyti muziką.
Lenkas. Tada man krakoviaką.

Grojama ši muzika: http: //www. youtube. com/watch? v=dY6wFXz1ibs
                               
                                  Visi šoka. Uždanga.



2009. 10. 28.
2010-03-14 06:41
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 10 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2014-02-02 16:57
karė iš žaliųjų mansardų
viskas gerai apgalvota. kruopščiai parinktos detalės sukuria puikią atmosferą. kūrinys sudomino, džiaugiuosi, kad teko perskaityti. tik aš pritrūkau aiškumo Margaritos ir Martyno santykiuose. Buvo galima juos labiau detalizuoti, aš neįtikėjau. iki tobulumo pritrūkau dar kelių jųdviejų sankirtų.
5,0
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-01-31 18:34
Lengvai
Gerai. susikaitė lengvai, smagiai. Žinoma, skaitant neatsiranda gilūs pamąstymai, ar neišaiškėja kas nors naujo. Tačiau juk ne visada to ir reikia. Kokybiškai parašyta.

4,6
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-01-24 23:15
Daineko
labiausiai man patiko pirminis Martyno ir Margaritos pokalbis. kiek užsitęsęs tekstas, bet viskas turėjo savo prasmę. labai jau saldžiai viskas baigėsi, labai.

3
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-01-22 11:30
jovaras
susidarė įspūdis, kad veikėjai labai jau neryškūs, trūksta emocijų, labai daug ironijos. tik veikėjai pagyvina tekstą. rašyčiau 3.8
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-01-22 06:21
tictac_it
Nemėgstu skaityti scenarijų :) ... aplamai erzina literatūra kurioje perdaug tiesioginės kalbos, bet tai asmeninė savybė ... nieko tokio. Šitą scenarijų perskaičiau keletą kartų - tiesiog dėl to kad kol kas tai tik vienas tokio tipo kūrinys rekomenduotas skaitytojų klubui. Sunku nuspręsti kaip jis atrodytų scenoje - viską apspręstų pastatymo kokybė. O šiaip - čia parodija, užkabinta ivairūs niuansiukai taip pasišaipant - ir iš klišių ir iš kultūrinių (ir "nekultūrinių") stereotipų. Ironija patiko , bet viskas taip gan paviršutiniškai ... o ir lenkas , hmm :) Bet būsimam almanachui, kaip tokio žanro kūrinys - tinka , manau. 3,33
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-01-21 23:52
po šviesom 15
Pradėjau skaityti su labai kitokiomis nuostatomis - žinau pasaką, kurioje kalbama apie meistrų miestą. Ją skaitydavau vaikystėje ir dabar kartais savo vaikams prieš miegą skaitau.
Tad pradėjau su tokia nuotaika skaityti, o čia paukšt, paukšt viena po kitos visokios socialinės aktualijos. Na, čia ko gero mano bėda, nemoku suprasti tokių kūrinių. Daug "kabliukų", kurie primena žiniasklaidos diskursą. Bet suprantu, kad tokie kūriniai tikrai turi savo auditoriją. Gal ne mases, bet užtikrintą skaitytoją ar žiūrovą.
Tekstas parašytas labai gerai, o į kūrinį sunku objektyviai pažiūrėti.
Trūko charakterių stiprumo, bet jo čia ir nereikia...
Objektyviai ir kaip tik dėl to, kad nesu užtikrinta šiame žanre, negaliu rašyti mažiau nei 4,5.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-01-17 02:22
TomKomPotas
Meistriškai suregztais dialogais autorius išreiškia savo ironišką požiūrį į aktualias nūdienos temas (berniukai mergaitiškais rūbais, kosmoso užkariavimo varžybos, tautinių mažumų teisės, edukacinės sistemos reformos ir t.t.). Vis dėlto, neapleidia mintis, jog kūrinyje sukurtas nors ir spalvingas, bet tik fonas kažkokiam iki galo neatskleistam vyksmui. Lieka pojūtis, jog esmė tik apgraibomis apčiupinėta pirštų galiukais, bet taip iki galo ir neatskleista (arba čia tik dalis didesnio kūrinio). O nesant intensyvesnio veiksmo skaitytojas pagrįstai tikise gilesnio leidimosi į egzistencinius apmąstymus ar bent jau tikslingo minties vedimo kulminacijon. To nesulaukiau. Nežinau ar tikslingos tos sąsajos (beje, taip ir neišryškintos kūrinyje) su Bulgakovu ir ar vertės priduoda iki skausmo pažįstamų klasikinių melodijų pasirinkimas. Žodžiu, esu skaitęs (net ir rekomendavęs rašyke) ir man labiau prie širdies buvusių Svoločiaus kūrinių. Gal vizualizacija scenoje atrodytų įtikinamiau... 3,8
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-01-16 08:51
Marquise



Perskaičiau vakar. Galvojau ilgai. Sunku, kai neturi "santykių" su scenos žanrais.

Gal komentaras bus kiek padrikas ir nelabai pagrįstas teorija, bet kad kitaip nepavyksta.

Visų pirma sužavėjo, kiek galima atskleisti vien per dialogus. Iš tiesų pradedančiam rašyti prozą, reiktų privaloma tvarka paskaityti gerų scenarijų, kad suvokti, kiek daug veikėjai gali papasakoti patys ir kaip lengva išvaduoti skaitytoją nuo ilgų aprašymų, juos lengvai suslapstant nesudėtinguose dialoguose.

Pasigedau ryškesnių herojų (arba jie tiesiog buvo per trumpai), nes dabar net negalėčiau pasakyti, kas čia pagrindinis. Jei reiktų įvardinti, tai visgi sakyčiau, kad pagrindinis veikėjas - laikmetis ir santvarka. Tam skiriamas didelis dėmesys, paliečiant net tai, kas nėra labai svarbu pačiam kūriniui, apie jį papasakojama tiek, kad tai tampa vietomis net ryškiau už personažus.

Dar svarsčiau, kaži kas buvo pirmiau: višta ar kiaušinis? Ne, juokauju :) Buvo smalsu, ar muzika buvo parinkta kūriniui, ar kūrinys sujungė autoriaus mėgiamą muziką. Spėčiau, kad pirmasis variantas, nors skaitant susidaro įspūdis, kad veiksmas tarnauja muzikai, o ne atvirkščiai. Gerai tai ar blogai - neįsivaizduoju.

Jei reiktų apibendrinti, sakyčiau, kad patiko viskas iki kulminacijos. Tiksliau viskas, kas yra iki kulminacijos yra lyg įžanga, o nuo tos vietos, kur dabar yra kulminacija, norėtųsi, kad prasidėtų veiksmas. Toje vietoje emociškai jaučiausi pasirengusi tolimesniai plėtotei, bet ne žaibiškai atomazgai ir finalui.

Atomazga - primena nupieštą šaržą, o po to dar kartą perpieštą, sukuriant šaržo šaržą. Arba lyg būtų ironizuojama ironija. Žinau, kad durnai skamba, bet kitaip nesugalvoju, kaip išreikšti mintį. Man norėtųsi arba aštriau, arba nieko.

Vertinimas klubui: 3,7
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-01-15 05:23
omnia
Nei aš mėgstu, nei nekenčių tų lenkų, kaskart sprendžiu konkrečiai (esu turėjęs bendradarbių), be to, mano mama yra lenkė, tad šia tema aš nekoks pašnekovas...

Kūrinys sukėlė keleriopus jausmus. Teatrą atradau per XX a. pabaigos vidurio Nekrošių, todėl man sunku objektyviai vertinti pjesę, kaip žanrą, suvokiu tai labiau kaip pusfabrikatį, dingstį režisieriui ir aktoriams.

Darbas įdomus, yra ir minčių, ir užkaborių naujoms mintims, pagrindinė idėja kiek, na kaip čia tiksliau išsireiškus, per paprasta, bet juk pjesė tėra tik dingstis spektakliui?

Užkliuvo keli dalykai: disonansas tarp aukštojo (muzika, šokis) ir gatvinio stiliaus (personažai kartai kalba perdėm kasdiene kalba).

Kai kurios minčių vinys per tiesios, nepakankamai subtilios, pavojingai artėjančios prie agitbrigados.

Talentingai.

4,0
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-01-14 21:48
Aš Noriu Būt Kaip Bebras Nenustot Statyt Užtvankų
Būtų šaunu jei su administracijos pagalba autorius sutvarkytų nuorodas, kai kur nepataikytus teksto kodavimus, bet, tai žinoma ne esmė.

Aš irgi kažkaip labai nemėgstu lenkų.

Šmaikštus tekstas, bet ne dėl šmaikštumo. Neteisybė, mirtis, kartas, aplinkybės, kuriose gyvena kūrinio veikėjai, tokiomis aplinkybėmis labai greitai galima pasiduoti depresijai, tačiau humoras, ironiškas žvilgsnis gelbsti. Tekstas turi daug galimų interpretacijų, vieną jų išties būtų smalsu pamatyti scenoje.

Visi tie šokiai, muzikalumas, puikiai tinka "gerai" pabaigai, kuri išties puiki.

5,00
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-01-12 11:51
grupetas
Svoloč aprašė istoriją, kuri gal būt jau yra kur nors įvykusi, ar tebevyksta kuriame nors mažame provincijos kaimelyje, miestelyje. Tačiau tokia istorija gali dar tik įvykti: amžinas talentingųjų ir nelabai noras patekti į x miesto erdvę, gyventi xxx mieste, būti Meistru. Tokia istorija galėjo būti ir susapnuota, sušokta. Taip, nes nuolat girdima kasdienybės muzika. Amžinoji kova ir abejotina taika su savimi ir su kitais. Ir būtinai - ironijos, sarkazmo prieskonis, nes kitaip gyvenimas būtų saldžiai šleikštus ir įkyriai melagingas.
Dramaturgo K. Šagoro teigimu, gera pjesė visada turi kriminalinį arba bent jau įtampos atspalvį, tačiau kuriant įtampą reikia neatskleisti visų kortų ir  palikti mažą „niežtėjimą“. Tai ir buvo padaryta, erdvės pasikasymui palikta.
Pjesės struktūra: Anot K. Šagoro, vienaveiksmė pjesė reikalauja labai stiprios idėjos. Čia gal labiau - koliažinė pjesė. 
Pjesės veikėjai: Gerai pjesei reikia bent jau trijų, su kuriais galima sudaryti įvairias santykių ir situacijų kombinacijas. Šiame kūrinyje veikėjų tikrai pakanka, jie sudaro poras, papildo ar neigia vienas kitą.
Veikėjo charakterį kuria kalba - šiame kūrinyje ji  daugiau buitinė, naivi, bet tokios ir buvo tikimasi galvojant apie karą ir taiką, meilę ir cinizmą ir...
Pjesės tema: ar ji turėtų būti universali (meilė, draugystė, menas, karas ir taika, nusikaltimas ir bausmė t.t.),ar specifinė ir ypatinga (pavyzdžiui, seksualinis vaikino išnaudojimas paties K. Šagoro pjesėje „N–16“). Tekstas gali būti pabarstytas ir tautiškumo pipiriukais, bet ne tiek daug, kad kitataučiai išvis nesuprastų patiekalo rafinuotumo arba – dar blogiau – užspringtų.
Na, ir žinoma, gerai pjesei būtinas geras pavadinimas.
Pavadinimas geras.
Kūrinio autoriui ir vienam iš pjesės režisieriui Svoločiui galima parašyti 5 su +
P.S.
Parašyta padedant Kristo Šagorai ir
Gabrielėi Labanauskaitėi
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-04-17 23:48
Ugnė Byrė
Talentas ir kruopštus darbas, malonu skaityt, o pamatyt būtų fantastiška.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-28 09:10
oppk
reikejo visus vardus is m surasyt.. vos eina ir taip skaittyt..
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-20 22:52
Pirk Volgą
Super, geras humoras, pralinksmino :D Realiai scenoje, turėtų atrodyti įspūdingai. Su tuo lenku, vos ne pranašiškai...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-20 10:09
Gyvos sielos
jei vertinti kaip parodiją, tai puiku! bet man šiandien norisi ko nors rimtesnio.:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-19 15:07
Exmortis
nepagailėčiau daug pamatyti šį spektaklį. puikus siužetas, veikėjai, plojimai atsistojus (beje, neironizuoju, nuoširdžiai)

ką gi dabar gali reikšti čia nususę internetiniai balai. gėris čia
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-03-31 18:52
Varniukė
tikrai, nuostabu :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-03-17 13:01
Vitali Renson
nu blyn, kas per nesamone su tais privalomais sokiais, bet kai reikejo sokti ir lenkui, tai vos neapsisiojau is juoko.
o siaip spektakliukas manau gautusi fainas, nors ir nemegejas baleto, bet vis tik i si ateiciau paziureti.
tik nepatiko, kad taip greit ir staiga meistras pavirto avineliu. galejai mus dar pakankinti nezinia, jo kategoriskumu ir atsidavimu valdziai...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-03-15 20:29
cls
cls
Liuks. Pagal žanrą priminė "Karalių Ūbą".
Tikrai, įdomu būtų pamatyti gyvai.
Pabaiga gera :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-03-15 18:50
agnie6ka
:)
nėra ką ir pridurti kai viskas gera ir gražu
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
1 2
[iš viso: 23]
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą