Sugedo žiemos malūnas
Palaukėję pievų baltų
Pabiro šimtai varveklių
Iš rogių vasario šlapių
Pažadintos eglės iš miego
Pirmųjų saulutės šypsnių
Nusimetė baltas sermėgas
Paberdamos šūsnį plaukų
Ir ežeras bando pabusti
Pramerkia akis kur ne kur
Iš snaudulio bunda ir upės
Per pievas nubėga kažkur
Paukšteliai nuo ryto ankstyvo
Jau lavina balso stygas
Nestinga linksmų jiems dainelių
O vėjelis tik rašo natas
Šiltėjančios dienos praalko
O kovas dar valgyt neduos
Sugriuvo žiemos malūnas
Vargu ar jį kas remontuos