kai padangė prasimuša purpuru
mano nemigas pradeda kaltis
lyg per odą per sutemą pumpuras
lyg į mėnesį šiepiami dantys
nuo šešėlių ir laumių ir prietarų
tik ugnis žaižaravimais saugo
o sapnai tai kažkas nepasiekiamo
nes sapnuoti seniai šiąnakt draudžiama