Nėra rimo. Be rimo taip pat parašyti, dar ir trumpą eiliuką, nera sunku.O tu pabandyk ir surimuoti, ir kad gražu būtų, būtų prasmė ir pan., pamatysi, kad ne taip lengvai į pasaulį vaikai ateina. Pirmas posmas, tai kažkas giliai kasama, bet ryškiai be jokios meninės vertės ar reikšmės, kaip limonadas, kažkas skanaus, bet vistiek gerti norisi.
Įdomu. Nors paskutinio posmiuko nesupratau - kelia klausimus, vedančius niekur. Pats garsų tekėjimas gražus pasirodė, tik ryšys tarp raidės ir garso toks punktyrinis ir negalutinis. Ar tik ne dirbtinai apsunkintas?
Kažko man čia trūksta. Norėtųsi, kad iš tiesų galima būtų pamąstyti, kur veda tas skiemenų pynimasis, o ne tik "gal ir nereikia/ kalbėti...". Juo labiau, kad dievas (bet koks, vienas iš daugelio, gal graikų, o gal indų) tą kalbėjimo užuominą visai numenkina.
Skamba, tiesa, gražiai - lengvai galima apsigauti ir įpinti savo prasmę :)) Gal tai ir gerai, nežinau. Mew.
Na mano galva tai daugiau eskizas nei pilnas kūrinys. Iki kreipimosi į dievą čia neprieita. Jis pakimba čia labiau savatikslis.
Visgi pirmoji strofa įdomi ir galėtų išsisutulioti į labai neprastą kūrinį.