tamsa

O taip, tylu.
Aplink tamsa.
Ir nėr garsu vien ta tyla.
Čia likom dviese vieni du,
Tik tu ir aš, tik aš ir tu.

Jaučiu tik ranką ant peties,
Alsavimą piktos mirties.

Žinau girdi
Ir aš girdėjau,
Nepažinau apeit norėjau.
Gyventi degantis troškimas,
Tai pats didžiausias nupuolimas.

O ji vis stovi nesitraukia,
Pikta lemtis į glėbi šaukia.

Galiu prašyt.
Galiu dėkot.
Už ką? Nėra čia ko galvot.
Už tai, kad visada šalia
Buvai kai niekinau tave.

Tamsybės puola ir kankina,
Karšta ugnim uždegt baugina.

Ir nedrąsu
Kai vakaras.
Išbėgęs venų rašalas.
Kalbėtos maldos užmirštos,
Tavo ausų neišgirstos.

Ateina ji kai nieks nelaukia.
Viltis ant kaklo pasismaugia.

Tačiau tylu.
Aplink tamsa.
Ir aš tylėdavau tada.
Kai kviesdavai pažint tiesų
Dėkot už dovanas kančių.

Kai bus šalia tu ją pažinsi,
Meiliu vardu jos nevadinsi.