Kai niekas nemato

Žiuriu į tamsą- kokia graži, visa juoda,
O ne balta, kurią mes permatyt galėtume..
Padarome visi klaidų,
Bet naktį jų, negali nieks matyti,
Mes naktį jaučiames saugiau,
Nes visad žinom, kad naktį džiaugsmas
Tavęs taip greitai nepames,
Nemato jis tada- tavų randu,
Kur negailestingai įrėžė- tau širdį-
Pabaigoje, mes kylame į orą,
Ir pro vartus patekti bandom,
Tik laimės amžinos ieškodami.