Aš-praeitis iš atminties išplaukęs.
Aš-skausmas širdies nebylus.
Viltis-apraizgyta minčių voratinklio.
Vienatvėj surinktas,
Tyla atėjęs.
Aš-tavo...
Mylėk ar nemylėk-toks jau esu.
Ir akimis tu apkabini mane.
O man patiko. Nieko čia banalaus neradau. "Apraizgyta minčių voratinklio" - tikslu, nes realiai taip būna: brandini brandini mintį, idėją, o tik paskui bandai ją perteikti, pasitelkęs savo talentą.
Patiko, nes puikiai perteikia poeto (ar bet kokio kito kūrėjo- menininko) užgimstantį darbą. Ir nesvarbu, ar tai eilėraščio gimimas, ar paveikslo, ar skulptūros...
Yra 11 Dievo įsakymas. "Neišprotėk". Škia, sakau, nereik daryt jokių drastiškų veiksmų, jokių tokių vai, mano kūrinys, jį išdirbo, ištrinsiu, išsitrinsiu, aš nieko verta(s) - ne! Galvą aukštyn. Dalyvauk.
Praeitis (mot.) iš atminties išplaukęs (vyr.). Tekstas sudurstytas iš abstrakcijų ir banalybių (voratinkliai, širdis). Ir daugtaškis, ūūū... Ai, o apie ką visa tai? Apie seksą, žinoma. Gal tu protestuoji prieš gerą skonį ir turi išmatų kibirą mums čia apipilti? Tai šiek tiek keistų padėtį, bet šiaip, nu, nu jo. Imsiu ir įkalsiu kuolą, nes kaip dėl Dievo meilės seniai aš to nedariau. Ne, pala. Atsiversiu kokį nors ankstesnį, gal pasikeis nuomonė. Viens, du, trys. Nu ledo pilis, nu svajonių liepsna. Ne, viskas taip. Kuols.