Per šios žiemos džiaugsmus
Tarsi per žvirgždą tu žengei,
Alsuodamas vien praradimais,
Geliančiais nakties vaizdais,
Pro šalį tekančiom viltim.
Nors suteikei daugiau šviesos
Nei atėmei troškimų,
Vis tiek paklydo šiluma žmogaus,
Kurį pažadinai mintim
Užtrukusį Kalėdų rytą.
Ir vėl nepalikai sau nieko:
Nejausi kvepiančio dangaus,
Sulytos saulės šypsenos
Ir paslaptingų kuždesių
Akijant kovo sniegui...