paskutinei vasarai
sningant
varpai nutilę
kviečia pasivaikščiot
mus
laikui dar skaitant
egzaltuotą laikraštieną
nebeskaičiuoji
likusių vasario
mostų
kvapus puodelis
Draugo verdamos
cinamonų arbatos
užmigdo Tavo
vėžinių ląstelių dauginimąsi
paskutiniu Tau likusiu pavasariu
ties Nemunu brendi
į tiktai Tau
čiobreliais dvelkiančią
laukymę
paskutinį rudenį
pavasarį ir žiemą
nugyveni
it mėnuo
laiko neturėdamas.
skiriu M.