***

Laukiu
kol ateisi ir prabilsi mylinčiu mane žodžiu,
tad saulė šviestų
ir gamta šarmojimu kelius nutiestų.

Laukiu myliu iš akių,
kurios taip guodžia,
kai suklupus pakely sunku,
paglostyk tu jomis mane,
kai sieloj atlapojus meilę tylumoj šaukiu.

Laukia upėmis nubėgę ašarų pakalnės,
sustabdyki jų ridenimą ir nuvalyki lopšine,
kurios naktim kaip šilumos nuo šalčio reikia...

Laukiu širdį atiduodančios dainos,
kuri balse kas dieną tavyje gyvena
ir daina į širdį, kaip į veną
plaukia su kiekvienu aidu ir tyliu rymu...