Ant stalo - baltas popieriaus lapas. Prie uždegtos žvakės bandau kurti poeziją, bet vis prisimenu tai, kas įvyko praeitą naktį: jos kvapą, aimanas, žvilgsnius.. Viskas taip svaigino - seksas, žvakės ir nesibaigianti, įkyri melodija.
Tamstai dar toli iki normalios kūrybos, ką jau kalbėti apie supratimą to, ką rašote. :) Labai norėjosi tai publikuoti? "Esemesas" mylymajai, ne kitaip, prašom mūsų taip nejuokint ir kurt rimtai. Sėkmės.