Gal rūškana diena akis užtraukia šalčiu ne meilės,
gal kris ant sodžiaus medžiai purvini ramybės ir lapuoti,
o svaigi kvapų gama į sielą nebeleis nueit kitur...
Amžinuos namuos atseksiu šitą slaptį paslaptingą,
šauks ji rytą man pabust,
kai miega giliai sutema,
o skrtiski siela meilės, gėrio purvina.