Mana širdie, kam tu plaki?
Kam kraują manajį laki,
Ir, nors esi soti be galo,
Bet nepalieki vaišių stalo,
Ir vėliai srūva kraujas į nasrus,
Su neapykanta, tulžim, su alkoholiu,
O aš, prakeiktas ir žmonų ir brolių,
Esu lyg ubagas vagių miške narsus...
Savos širdies kadaise pakinkytas,
Nesenas dar, tačiau jau pavaikytas...
Žvangutį po kaklu,
Keliu aklu,
Leki...
Mana širdie, kam tu plaki?..