Ir vėl vizijos

Neatsispirsiu alkiui palytėt žydras akis
Ir įsiskverbt į šypseną, plevenančią ore,
Kai tu pakviesi šokiui
Grojant seną tango ištaigingam kabake.

Nekreipsiu dėmesio į veriančius žvilgsnius
Ir pašaipius kikenimus: „Va dar viena... “
Net negirdėsiu. Mintys supsis
Muzikos ritme ir šilumos godžiam delne.

Nesugebėsiu besuvokt nei žodžių, kuriuos tu sakai, -
Tik gersiu artumos kvapus ir džiaugsiuos
Šia akimirka, kuri jau ne iliuzija – tikra.
Gal ir pelnyta. Gal ir išmelsta.

***
Juk nieko kito ir nelieka –
Nubraukti vakarykštes nuosėdas
Ir patikėti tuo, kas gimė realiam laike.