Nėra nieko.
Tik šaknys, apraizgę
varinius kamienus,
ten, po žeme.
Ir mažas, sudžiūvęs
liūdesys traukiasi
į juodą kamuolį
tvarkingai.
Nėra nieko.
Tik velkasi kojos
paskui įžūlios:
(gal pasiims?)
Ir lūžta pirštai
vienas po kito
ties sąnariais
tvarkingai.
Nėra nieko.
Nei šilta, nei šalta.
Galima dar ilgai
taip tverti
(iki kito sezono).
Bet ateis dosnus
dėdė ir nukirs
besivelkančias kojas.
Ir būsi visas toks
neatsilikęs,
naujoviškas
Gyvensi
tvarkingai.
skiriamas mano kryžiui.