Gyvenimas gražus, kaip žodis banalus
Jis trumpas, kad pagaliau suprastum kad tu esi
Tik paprastas žmogs, bė tikslo, bė viltie ir bė ateities,
Kaip sapnas jis pralėks miglotas ir gilus
Tu kartais norėsi iš jo pabusti tačiau nebegalėsi,
Nes įtraukia jis visus, tai meilė, tai laimė, tai netektis
Ir pabaigoje nauja viltis... Vėl mylimas žmogus
Štai šypsena veide ir vėl nauja diena
Tikra ar netikra. Tu šito nežinosi niekada...
Pasibaigs ji greit ar užsitęs kaip amžinybė
Nuo kurios tu priklausysi. Gyvenimas
Trapus, net jai viska padarai gerai,
Tau vistiek kažkas visada būna bogai
Tai tiesa kuri yra nepaneigiama.