vakaro akys

aš kartais pastebiu atmerktas vakaro akis
jos tyliai tyliai šnabžda ir liejasi ugnis.
nepaprastu žvilgsniu nužvelgia sielos šilką,
o aš tiesiog tirpstu ir pasidaro šilta...

paskęst, ištirpt nepaprastų akių gelmėj.
pavirst krislu ar ašara tyra,
kad tik galėtum susiliet ir likt -
tokia kokia esi - nevaržoma laisva.

jos paliečia kiekvieną sielos vingį...
jauti kaip kūną gaubia šiluma,
o tu pasilieki jų tyrą tyrą žvilgsnį
ir jau nebepaleidi niekada...