Lietus.

Tu lyg lietus, tačiau verki tu tyliai
Su dideliu skausmu savoj širdy
Akis nuleidęs, žiūrėdamas nebyliai
Skaičiuoji minutes kol susitiksime mes vėl.

O laikas, rodos, begalinis
Vis nesibaigianti laukimo valanda.

Lašai teškena už lango tyloje
Su liūdesio ir skausmo gaidele
Su ilgesio dvelksmu, kurie nuneš,
Mane į tuos laikus, kur buvom mes.

Šitie prisiminimai lyg vanduo,
Lyg tie lietaus lašai kapsėję tyliai,
Kurie kaskart sugrįžta vėl ir vėl
Tik po dalelę palikdami nebyliai.