Plaukia pavasaris upeliais.
Mažos saulutės šypsos paupy.
Karklai švelnumą rodo, tik jie taip gali.
Dangus paklydo miško pakrašty.
Pavasaris laukais nubėgo,
Palikdamas gležnos žolės pėdas,
Išdykęs toks, medžius dar pakuteno.
Iš juoko sprogo jie ir nusidažė salotine spalva.
Su vėju į dangų jis pakilo,
Jį debesys išlijo lietumi.
Suradęs širdyje kertelę,
Parašė meilės muzikos natas.