Kaimynui

O vardą tau davė kilmingą. Girdi?
Vos pamatė, dūrė pirštu – va, tai jis.
Tai jis? Tai juk tu.

Bet kai turkiškai sėdi ant žemės
aš matau tavo nuogas blauzdas.
Nuogas tavo alkūnes ir riešus gumbuotus,
net randą matau ant peties,
blyškų ir lygų matau.
O juk tavo oda tikrai nepažįsta
Nei pieno, nei rožių vandens.

Tik kad kartą jau pavadino,
tai aikčioja, alpsta iš mandagumo.
O tu? Tu atsuki nugarą.
Plačią ir tamsią, ten - aiškiai matau -
didžiausias gotiškas kryžius ir kardas
ir kraujas plakas raudonas, net dūmas
ant pirštų tavų mėlynesnis.

Tai imk dabar ir pats pasakyk,
kokio tu ordino riteris ir kam tu meldies.