Sugrįžk

Galvoju net tada,
kai aplinka užpildo sielą
ir dar, kai liečiasi  mana gėlė širdies
prie aukso,
to kursai vadinamas dangum.
Ar man išeis kada nugręžt
senus lapus pageltusius į šoną,
ar jau niekada tavim,
o tu manim nebūsi.
Aš laukiu vis minty,
netikrą veidą su papildymais kuriu
ir jausmą seną gaivinu.
laukimas toks trapus – subliūkšta
Vos pramerkus į tave, pasauli
iliuzio, akis.