Ratu

o tu - bežadis
tarytumei atsitiktinai
įstrigęs
laiko smagračiuos.

nesulaužytas, bet
ir ne laisvas -
sukas sraigtas,
girdi girgšint

žemę sau po kojų.
tariesi nukeliavęs
gal lig marso,
ar bent jau mėnulio.

ak, kiek mylių jau sukorei!

tik ar nors sykį pagalvojai,
kad visada eini ratu -
juk žemėje tik voverė
tu.