Neužsigauki, Viešpatie, jeigu šaukiu Tave ne tuo vardu,
Nerūstauk, kai kreipiuos kitokiais žodžiais
Kai sielą drasko eižėjantis skaudulys
Apie raides ir skambesį jų negalvoju –
Tik lieju maldą golfo srovėmis pro apmaudo vartus
Ir nuosėdų klodus bandau pajudint kiek valioju.
Įšlėk taurėn man, Viešpatie, tamsios nakties,
Kad nusiplautų vaizdiniai ir persikūnyt sugebėčiau
Nebegaliu pakelti kibirkščiuojančios kaktos
Ir akys nuo vidinio karščio vis rasoja
Meldžiu gaivos, tik trupinio ramybės duonos vakarienei.
Nenusigręžki, Viešpatie, jeigu šaukiu kitaip:
Kai siela draskosi, apie žodžius tiesiog nepagalvoju...
Kančia,skausmas,ilgesys-tai laiptai į dangų...manau jūs pakeliui...,,...meldžiu gaivos,tik trupinio ramybės duonos vakarienei...''Atrodo kiek nedaug žmogui tereikia kad galėtų būti laimingas...
Taurus atsiprašymas, malda, natūraliai, širdingai besiliejanti. „Kai sielą drasko eižėjantis skaudulys“... būtent tokia ko gero ir būna dar labiau išgirsta nei įprastinė, išmokta...
Seniai jau supratau, kad nesvarbu, kaip melsiesi, kokiu vardu kreipsiesi į Aukščiausiąjį, jis visuomet išgirs ir išklausys. Svarbu, kad maldoje ateitų visi atsakymai, to ir linkiu..:)